Kokį vėžį galima paveldėti ir kaip pasitikrinti genus?

Dailininkė Lilija Valatkienė tapo giminės medį. Vieta menui netradicinė – Nacionalinis vėžio institutas.

„Nesu genetikė, genetinių medžių paišyti nemoku, bet moku gyvybės medžius“, – pasakojo dailininkė L. Valatkienė.

Kaip išsikeroję šakos, keroja ir genai – ne tik akių ar plaukų spalva, bet ir ligos, vėžys taip pat. Specialistai pataria savo diagnozių nuo giminaičių neslėpti. Turint sergančių artimoje aplinkoje, galima ligai užbėgti už akių. Pirmas žingsnis – atlikti genų tyrimą, kurį atliko ir Rasa Murauskienė.

„Mama susirgo krūties vėžiu. Po kelių metų, kai ji pasveiko, pradėjo raginti mus su sese eiti tikrintis, dvejojome, bet galiausiai pasitikrinome ir sužinojome, kad taip pat turime tą piktybinį geną“, – kalbėjo pacientės dukra R. Murauskienė.

Po kelių metų, kai ji pasveiko, pradėjo raginti mus su sese eiti tikrintis, dvejojome, bet galiausiai pasitikrinome ir sužinojome, kad taip pat turime tą piktybinį geną.

„Man buvo labai sunku. Kai pranešiau, kad yra mutuojantis, aš jų atsiprašiau“, – teigė pacientė Aušra Bružienė.

Šeimoje vaikai pradėti tirti, kai vėžys griebė ir daugiau moterų – ėmė sirgti pusseserės, tačiau toks tyrimas gali būti atliekamas tik sulaukus 18 metų.

„Tai yra duomenų apsauga. Mes kiekvienas esame skirtingi ir turime teisę žinoti – turime pokytį ar ne. Vaikams genetiniai tyrimai su paveldimu vėžiu neatliekami. Jeigu jums yra 18 metų, jūs pats turite nuspręsti, ar norite žinoti“, – aiškino NVI Genetinės diagnostikos laboratorijos skyriaus vedėja Rasa Sabaliauskaitė.

Nustačius genų mutaciją, labai smarkiai padidėja vėžio rizika.

„Liko apsispręsti – arba gyvename su piktybiniu genu, arba daromės operaciją“, – nurodė R. Murauskienė.

Po profilaktinės chirurgijos, rizika sumažėjo iki minimumo.

„Liko labai mažas procentas – kaip visi žmonės gali susirgti, bet ne 80 proc.“, – tvirtino R. Murauskienė. 

Chirurgija taikoma ne visada – be krūtų, šalinamos ir kiaušidės, kitais atvejais lieka dažnas stebėjimas, tyrimai, gyventi sveikai.

„Procentas paveldimų vėžių, kurių skaičiuojama 10 proc. nuo visų susirgimų“, – šnekėjo NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai Sonata Jarmalaitė.

„Noriu nuraminti moteris, kurios serga gimdos kaklelio vėžiu. Jis nėra paveldimas ir čia didžiąja dalimi įtakos turi ŽPV virusas. Gerai, kad mes galime vakcinuoti tiek berniukus, tiek mergaites“, – kalbėjo R. Sabaliauskaitė.

Plaučių ir kraujo vėžys taip pat nėra paveldimas, o specialistai vardija, kas, deja, šeimose įsikeroja.

„Tai yra krūtis, kiaušidės, prostata, storoji žarna ir melanoma gali būti paveldimas vėžys“, – vardijo R. Sabaliauskaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Genų tyrimui reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.

„Tyrimas kompensuojamas Ligonių kasų, jeigu ateinate su genetiko siuntimu“, – nurodė R. Sabaliauskaitė.

Kartais žmonės galvoja, jog reikalinga biopsija, bet užtenka kraujo iš venos. Paskelbus, jog institutas 50 žmonių patikrins be siuntimo – laisvų vietų nebeliko per valandą.

„Matyt, yra problemos ne eilės, bet siuntimų seka, abejonės, ar tikrai reikia to siuntimo“, – pabrėžė S. Jarmalaitė.

Problemų yra ir daugiau. Anot S. Jarmalaitės, reikia peržiūrėti tvarkas ir supaprastinti galimybę atlikti tyrimus.

„Tvarka parengta 2014 metais, o proveržis genetikoje yra didžiulis, mutacijų spektras yra platesnis“, – aiškino S. Jarmalaitė.

Atliekant vieną išsamų tyrimą vietoje trijų, būtų taupomi ir pinigai, ir laikas, nes dabar atsakymo reikia laukti net iki metų, o ir pati laboratorija galėtų dirbti didesniais pajėgumais, nei dirba iki šiol.