Kokie sveikatos sutrikimai laukia apsinuodijus gyvsidabrio garais?

  • Teksto dydis:

O kaip elgtis, jei senas gyvsidabrio termometras sudūžta? Kaip saugiai išrinkti išbyrėjusį gyvsidabrį? J. Karalevičienės teigimu, pabirusius rutuliukus reiktų surinkti jų neliečiant.

„Naudoti popieriaus lapą, ant jo sustumti pasklidusius rutuliukus su lazdele. Žinoma, būtų gerai mūvėti gumines pirštines, raspiratorių, jeigu turime“, – teigia J. Karalevičienė. Smulkesnius rutuliukus ji rekomenduoja surinkti su lipnia juostele, iš plyšelių – naudojant tam tikrą pipetę.

Gyvsidabrį reiktų supilti į sandarų indą su vandeniu ir sandariai uždaryti. Tam puikiai tiks paprastas stiklainis. Tačiau šio J. Karalevičienė pataria nemesti į buitinių atliekų konteinerį, o pasinaudoti pavojingoms atliekoms skirtu konteineriu.

Tiesa, surinkę gyvsidabrį, turėtume išplauti grindis ir išvėdinti kambarį. „Reiktų žinoti, kad paprasto vandens, surinkus matomą gyvsidabrį, išplauti patalpai nepakanka. Reiktų naudoti kalio permanganato vandeninį tirpalą arba chlorkalkių tirpalą. O po to dar gerai keletą kartų išplauti muilu ir patalpas išvėdinti“, – sako specialistė.

Apsinuodijmą gyvsidabriu sunku nustatyti

Jei dalį gyvsidabrio surinkome, tačiau lašelis įriedėjo į plyšį, ar kelių milimetrų dydžio burbuliuko garai žmogui tikrai gali pakenkti?

„Jeigu jūs miegosite prie spintutės miegamajame, kur tas gyvsidabrio termometras bus sudužęs keletą mėnesių, ir kvėpuosite jo garais, tai iš tikrųjų yra didelė rizika lėtinei intoksikacijai“, – atsako J. Karalevičienė.

Pasak jos, pats gyvsidabris, pavyzdžiui, jį nurijus, nėra toks pavojingas, kokie pavojingi jo garai. Nurijus gyvsidabrio rutuliuką, jis tiesiog pasišalins be išliekamųjų reiškinių. Tuo metu kvėpuojant garais yra stebimas ūminis ir lėtinis apsinuodijimas.

Ūminis apsinuodijimas pasireiškia tada, kai koncentracija ore yra 15–20 kartų didesnė už didžiausią leidžiamą koncentraciją. Taigi gyvsidabrio termometrui sudužus, nėra labai tikėtinas stiprus ūminis apsinuodijimas.

„Bet šiaip reiktų žinoti pagrindinius požymius, esant ūminei intoksikacijai: atsiranda pykinimas, vėmimas, deginantis gerklės, stemplės skausmas, kankina skausmingas spazminis kosulys, burnoje jaučiamas metalo skonis ir išskirtinis bruožas – ant dantenų kraštų atsiranda juodai melsva juostelė. Vėliau išryškėja nervų sistemos simptomatika. Gali sutrikti kalba, klausa, regėjimas, atsiranda rankų drebulys“, – vardija J. Karalevičienė. Tačiau ji pažymi, kad šie požymiai būdingi didesnei koncentracijai.

Lėtinei intoksikacijai būdinga daugiau neurologinė simptomatika – galvos skausmas, svaigimas, nemiga. Bet pacientui pajutus šiuos negalavimus, apsinuodijimą gyvsidabriu sunku identifikuoti, mat daugeliui susirgimų būdingi tokie požymiai. Tik tada, kai atmetamos visos kitos diagnozės, pradedama įtarti apsinuodijimą gyvsidabriu, sako J. Karalevičienė.

Ji įspėja – nebūtina sudaužyti termometrą, kad gyvsidabrio garai terštų aplinką, užtenka jo įskilusio.

„Žmonių imunitetas yra skirtingas. Yra pažeidžiami mažamečiai vaikai ar turintys kokią nors lėtinę ligą. Taigi geriausia savo aplinkoje neturėti gyvsidabrio termometrų. Juo labiau, kad gyvsidabrio termometrai nesaugūs ne tik dėl paties gyvsidabrio, bet ir dėl to, kad yra stikliniai. Turint mažų vaikų yra rizika“, – pabrėžia pašnekovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių