"Visų pirma, rizikuotumėte susirgti skorbutu – kaip koks piratas, - perspėja Ajovos valstijos universiteto mitybos biochemikas Donaldas Beicas (Donald Beitz). – Keptoje ar virtoje mėsoje labai mažai vitamino C. Be jo jus išbertų, pradėtų irti jūsų dantenos, ką ir kalbėti apie klaikų kvapą iš burnos. Maža to, kadangi mėsoje stinga skaidulų, užkietėtų viduriai. Suma sumarum, sveikas nebūtumėte, o ir jaustumėtės prastai." Tačiau kai kurios žmonių grupės (pvz., eskimai) valgo tik mėsą ir tai daro ne vieną tūkstantmetį. Kaip jiems pavyksta išsisukti nuo skorbuto, puvėkų ir jų dvoko burnoje, vidurių užkietėjimo?

Tai tiesa. Eskimų racioną sudaro išskirtinai vien tik mėsa, na, gal dar kiek žuvies. Bet kuriuo atveju, jų maistas – išskirtinai gyvūninės kilmės. Tyrimų rezultatai byloja, kad šiaurės tautos valgo įvairią mėsą – ruonieną, banginieną, elnieną, žuvį. Labai retai tenka (o dažniausiai išvis netenka) paragauti daržovių, vaisių, grūdų produktų – augalinės kilmės maisto. Ir šitaip jie gyvena nuo neatmenamų laikų.

"Jų sėkmės paslaptis paprasta – jie valgo praktiškai visus medžioklės laimikio organus, - aiškina Makdžilo universiteto (Monrealis, Kanada) mitybos ir aplinkos specialistė Harieta Kunlein (Harriet Kuhnlein). – Labai svarbus momentas – jie dažnai mėsą valgo žalią. Žalioje mėsoje yra vitamino C, kuris prapuola mėsą išvirus ar iškepus. Taip pat jie valgo odą, kanopas ir kaulus, kuriuose yra skaidulų. O vietoj žalumynų eskimai šlamščia elnių vidurius ir kitus vidaus organus."

"Istoriniai duomenys byloja, kad eskimų tautos kažkokių ypatingų sveikatos problemų niekad neturėjo, - pastebi mokslininkė. – Jie beveik niekada nemiršta nuo širdies ligų."