Kokios pagalbos neįgalūs senoliai gali sulaukti namuose?

  • Teksto dydis:

Šiuo metu Lietuvoje gyvena per 0,5 mln. 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų. Daugiau kaip dešimtadalis jų yra neįgalūs, jiems nustatytas nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis. Tam, kad šie asmenys kuo ilgiau išliktų savarankiški gyvendami jiems įprastoje aplinkoje, valstybė teikia pagalbą namuose.

Dirba visa komanda

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, iš 556 tūkst. Lietuvos senjorų 62,6 tūkst. yra neįgalūs (jiems nustatytas nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis).

"Siekiant senyvo amžiaus asmenims suteikti galimybę kuo ilgiau išlikti savarankiškiems gyvenant sau įprastoje aplinkoje, būtina užtikrinti socialinių paslaugų teikimą jų namuose: pagalbą į namus, kai padedama asmens kasdieninėje veikloje, buityje, apsiperkant, gaminant maistą ir pan. (šios paslaugos teikiamos visose savivaldybėse) ar socialinę globą, kai asmeniui reikalinga kompleksinė pagalba", – informuoja ministerija.

Savivaldybėse teikiama integrali pagalba asmens namuose, t.y. komandoje dirbančių socialinių paslaugų srities ir asmens sveikatos priežiūros specialistų teikiamos paslaugos specialiųjų poreikių turintiems asmenims jų namuose.

Už socialinių paslaugų organizavimą savo teritorijos gyventojams yra atsakingos savivaldybės. Kiekviena savivaldybė privalo informuoti, kokią pagalbą, kokias paslaugas savo gyvenamojoje vietovėje gali gauti senyvo amžiaus asmuo, kad būtų kompensuoti prarasti gebėjimai, kad jis galėtų dalyvauti bendruomenės gyvenime, neatsidurtų atskirtyje.

Norintieji gauti socialines paslaugas patys arba jų atstovai turi kreiptis pagal savo gyvenamąją vietą į savivaldybę arba seniūniją. Savivaldybėje reikėtų kreiptis į socialinės paramos arba socialinių paslaugų skyrių, seniūnijoje – į socialines paslaugas organizuojantį specialistą.

Laikino atokvėpio paslauga

Dalyje šalies savivaldybių teikiama laikino atokvėpio paslauga – trumpalaikio pobūdžio paslauga, skirta šeimoms ir artimiesiems, namuose prižiūrintiems nuolatinės priežiūros reikalaujančius neįgalius vaikus, suaugusius ar senyvo amžiaus asmenis, kai jie laikinai ar darbo savaitės metu negali pasirūpinti savo artimaisiais (t.y. turi išvykti atostogų, į komandiruotę, sveikatos įstaigą ar tiesiog turėti poilsį), kuri gali būti teikiama šeimos namuose arba socialinių paslaugų įstaigoje (dienos centre ar globos namuose).

Taip prižiūrintiems padedama derinti asmeninį ir visuomeninį gyvenimą su artimojo slauga bei priežiūra, o prižiūrimiems – ilgiau gyventi sau artimoje aplinkoje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais apie 17,3 tūkst. senyvo amžiaus asmenų lankė dienos centrus, kuriuose jie galėjo gauti socialines paslaugas, kitą pagalbą, užsiimti mėgstama veikla, bendrauti ar pagal sugebėjimus išmokti kažko naujo (pvz., dirbti kompiuteriu). Dažnai tokią veiklą senjorams siūlo nevyriausybinės organizacijos, vykdančios įvairius projektus.

Senyvo amžiaus asmenys, išnaudoję visas galimybes gauti paslaugas savo namuose, bendruomenėje, jei jiems nustatytas poreikis pagalbai 24 val. per parą, gali apsigyventi socialinės globos namuose.

Lietuvoje pernai veikė 127 įvairaus pavaldumo senų žmonių socialinės globos įstaigos, 38 globos namai asmenims, turintiems proto negalią ar psichikos sutrikimų, apie 20 sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių socialinę globą, 30 savarankiško gyvenimo namų, kuriuose gali apsigyventi senjorai, kuriems nereikalinga nuolatinė pagalba.

Pagalba per epidemiją

SADM atstovų teigimu, ekstremaliosios situacijos metu senjorams turi būti teikiama pagalba, kai dėl COVID-19 ligos protrūkio ar epidemijos visoje šalyje, tam tikrose teritorijose ir (ar) objektuose apribojamas įprastų viešųjų paslaugų teikimas, dėl kurio atsiranda nenumatyti kasdienio gyvenimo sunkumai asmenims, priklausantiems didesnės rizikos grupei, senyvo amžiaus (nuo 65 metų) ar negalią turintiems asmenims: maisto produktų, medikamentų, higienos ir (ar) kitų būtinų prekių nupirkimo ir (ar) pristatymo paslauga, pagalba sumokant mokesčius paslaugoms ir pan.

Asmenų su sunkia negalia (tarp jų ir senyvo amžiaus) socialinei globai finansuoti savivaldybių biudžetams skiriamos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos.

Siekiant, kad senjorai gautų dagiau paslaugų, SADM remia vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų projektinę veiklą.

Savivaldybės savo biudžete planuoja lėšas socialinėms paslaugoms ir iš dalies finansuoja gyventojams teikiamas paslaugas. Senyvo amžiaus asmenys gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją dėl jiems reikalingų paslaugų. Nemokamai bus suteiktos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos, atsižvelgiant į asmens socialinę situaciją nemokamai gali būti teikiamos asmens higienos ir skalbimo paslaugos, pagalba maistu, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, sociokultūrinės paslaugos ir pan., patyrusiems emocinius išgyvenimus – neatidėliotina psichosocialinė pagalba. Asmeniui (šeimai), gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą arba kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai. Tačiau savivaldybė turi teisę atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo ir už kitas socialines paslaugas.

SADM primena, kad daugelyje savivaldybių veikia visuomenės sveikatos biurai, inicijuojantys ir įgyvendinantys vyresnio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo programas. Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro tel. (8 37) 454 717, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro tel. (8 37)209 390.


Senjorams teikiamos kompensacijos

Senjorams teikiamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos:

• šildymo sezono metu kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis (už būsto normatyvinį plotą), viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų vidutinių pajamų per mėnesį ir valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP, tai sudaro 125 eurus) šeimai dydžio. Vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis – viršijanti 10 proc. skirtumo tarp jo vidutinių pajamų per mėnesį ir 187,50 euro dydį;

• karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų;

• geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

Senjorams, kurie įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, šildymo ir nešildymo sezono metu apmokamos (100 proc.) jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Iš kokių 10 man atsiųstų soc.darbuotojų tik gal 2 atidirbo reikiamą laiką ( nors moku pilną paslaugų kainą).. Kitos ....ach, nesinori net kalbėti. Dirbo arba labai valdiškai, arba...Ar ne laikas būtų atlikti klientų ano i inę apklausą apie pagalbą suteikiančias darbuotojas?

Birutė

Birutė portretas
Jokios, bent Kaune,apsoliučiai jokios pagalbos, šeimos gydytoja nelanko, liepia kviesti greitąją, greitoji niekur neveža, nes nevaikšto ligonis.

Jonas

Jonas portretas
Pansijos būtų garbingos pasisamdytu padėjėjus ,buto tvarkytojus ir nebūtų prašytojai.Įdomu kas pigiau butu valstybei ,ar mokėti soc.darbuotojams ar padidinti pensijas elgetų iki garbingų pensijų ir atsisakyti soc.darbuotojų išlaikymo valstybei.Pasisamdytum žmogų tokį koki pats norėtų pensininkas o dabar atsiunčia bet kokį. Žinau kad soc.darbuotojai gauna iš pensininkų pinigų, dovanų ,taip ,nėra nuskriausti ir vargšeliai.Kas neduoda tai tų ir paskirtas soc.darbuotojas nepriziuri reikalingai, neatlieka savo darbo gerai viską ,ką turėtų atlikti.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių