Laidoje „Info diena“ – pokalbis su PSO pasiuntiniu Europos regionui Vyteniu Andriukaičiu.

– Matant duomenis iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Pietų Afrikos į akis krenta vienas dalykas – atvejai auga eksponentiškai, tiesiog šoka į viršų. Tikras cunamis, bet ligoninės sergančiaisiais COVID-19 nėra užtvindytos. Gal omikron atmaina nėra tokia baisi?

– Reikia pasakyti, kad ligoninių užtvindymas priklauso nuo sveikatos apsaugos sistemų. Jungtinėse Valstijose, Pietų Afrikoje, kitur, nėra socialinės sveikatos apsaugos sistemos, kai patekti į ligonines yra labai lengva. Žinote, ten daugiausiai remiamasi privačiomis ir labdaros ligoninėmis. Tuo tarpu jeigu pažiūrėsite į Daniją, Portugaliją, Jungtinę Karalystę, čia matysite, kad ir viešojo sektoriaus ligoninėse užsipildymas auga eksponentiškai. Čia iškyla problemos dėl gausių vidutinio sunkumo ir sunkių ligonių. Pastebima, kad užsikrečiama tarp 20–30 metų amžiaus, t.y. jaunesnė dalis, taip pat vaikai. Tai neišpasakytai jaudina, kadangi, atrodo, kad omikron atmaina išplečia savo užkrečiamumo bazę ir tuo pačiu išplečia galimybes žymiai daugiau žmonių patekti į ligonines. 

Visas vaizdo įrašas – čia: 

– Duomenys rodo, kad omikron atmaina pakeičia delta atmainą, kuri nusinešė labai daug gyvybių pasaulyje. Kol kas yra mažai duomenų apie omikron, bet gal tai geresnė atmaina nei delta?

– Sunku pasakyti, ar geresnė. Jau dabar yra tikra, kad omikron atmaina turi savybę turėti dešimtis įvairių mutacijų. Praėjusią savaitę atskleistos tos, kurios dar nebuvo žinomos. Tai akivaizdu, kad sunku pasakyti, kaip jis elgsis. Antra, omikron tarp trijų ir penkių kartų dažniau atakuoja tuos žmones, kurie persirgo natūraliai nei vakcinuotus. Dabar jie dar pažeidžiamesni. Vadinasi, omikron savybė apeiti įgytą imuninį barjerą persirgus ar pasiskiepijus yra labai aukšta. Kokios gali būti pasekmės – sunku pasakyti. Labai svarbu, kad mirčių ir sunkių atvejų skaičiai yra kaip ir kombinuoti. Tarkim, Europos regione kol kas dar turime delta atmainą. Praėjusią savaitę vėl netekome 27 tūkst. žmonių – įsivaizduokit tokį miestą kaip turbūt Utena. Per savaitę išnyko. Ir 2, 6 mln. naujų atvejų. Omikron plinta ir akivaizdu, kad sausio viduryje ar vasario pradžioje omikron dominuos milijardo žmonių terpėje Europos regione. Vadinasi, iškyla problema, ar sveikatos apsaugos sistemos sugebės atremti šitą baisų ligonių antplūdį, nes medikai dirba ypatingai sunkiomis sąlygomis.

Griežtos priemonės yra reikalingos visuose pastatuose – užtikrinant gerą ventiliaciją, temperatūrų matavimą, distancijos laikymąsi, kaukes, dezinfekciją. Šitos griežtos priemonės turi būti aiškiai suprastos.

– Pietų Afrika, Jungtinės Valstijos, Ispanija sutrumpino izoliacijos terminą žmonėms, kurie serga besimptome forma arba kurie bent jau akivaizdžiai nekosti. Pietų Afrikoje šis terminas – nulis dienų, JAV – penkios, Ispanijoje – septynios. Didžiojoje Britanijoje yra taip pat didžiulis spaudimas sutrumpinti izoliacijos terminą perpus. Ką rodo šitie politiniai sprendimai?

– Sutarkim, čia du skirtingi požiūriai. Visuomenėje, kuri neturi žinių apie epidemiologiją, ir apie tai, kad net besimptomis žmogus yra viruso mutacijos šaltinis, nes virusas jame mutuoja, prisitaiko, susirenka informaciją iš jo imuninės sistemos, ir peršoka į kitą žmogų, kitaip sakant, virusas tampa gudresniu, kiekvienu atveju susidūręs su nauju žmogumi, tai sutrumpinus izoliacijos laiką bus padidintas kontaktų skaičius. Aišku, kad žmonės nenori izoliuotis, nes daugelis žmonių apskritai nekreipia dėmesio – nes ką čia, pakosėjau, pakarščiavau, ir taip toliau. Jie nežino, kaip atrodo ligoninės, reanimacijos skryiai, intensyvios terapijos palatos. Jie į tai nekreipia dėmesio. Na, prasirgau, bet tai, kad tapau mutacijos šaltiniu ir iškrėčiau kitą žmogų man nerūpi. Tuo tarpu cunamis artėja. Tai  klausimas, jei mes visai padarysime nulį dienų izoliacijos? Žinau, kad JAV yra daug tokių nuostatų, kurios menkai atsižvelgia į socialinę paskirtį saugoti save ir kitą, tai akivaizdu, kad negalime nematyti, kad politine prasme spaudimas sumažinti izoliacijos dienų skaičių yra dėl ekonominių priežasčių, žmogaus jausenos dalykų. Bet epidemiologine prasme tai yra pavojinga, nes perduodama daugiau viruso, o omikron pasižymi žymiai didesniu perdavimu ir plitimu. Turime pasirinkti, ką daryti. 

– Kaip jūs vertinate Lietuvos politikų kalbas dėl griežto karantino įvedimo?

– Aš dar kartą pasisakau už kompleksinį priemonių taikymą ir kad tos priemonės būtų pagrįstos konkrečiai epidemiologine teritorijos charakteristika. Tarkim, jeigu Vilniuje yra didelis skaičius ir yra  klasteriai, tai visiškai aišku, kad dalyje Vilniaus ar atskirose teritorijose, pastatuose, atskirose darbovietėse galima įvesti karantiną. Tačiau karantinas turi būti ribotas, jis negali trukti savaičių savaitėmis. Ilgas užsidarymas yra nelaimė, tačiau lokalus, tikslinis karantinas, izoliuojant ir eliminuojant virusą, dezinfekuojant, nustatant kontaktus, yra reikalingas. Griežtos priemonės yra reikalingos visuose pastatuose – užtikrinant gerą ventiliaciją, temperatūrų matavimą, distancijos laikymąsi, kaukes, dezinfekciją. Šitos griežtos priemonės turi būti aiškiai suprastos. Reikia testavimo ir atsekamumo, ten, kur protrūkis yra. Pagrindinė omikron problema – didžiausiuose miestuose ir dažniausiai po didžiųjų susibūrimų.