Kova su onkologine liga: svarbiausia – pacientas ir komandinis darbas

Melanomų – vis daugiau

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra stipriausias Vakarų Lietuvoje odos ir paodės susirgimų gydymo centras. Pastaraisiais metais jame sparčiai vystoma dermatoonkologijos sritis.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovės bei Odos-venerinių ligų poskyrio vedėjos gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės teigimu, statistika rodo, kad melanoma – didžiausią mirtingumą sukeliantis odos vėžys, be to, ji yra ir dažniausias onkologinis susirgimas.

Ligoninėje taip pat gydomi kiti odos onkologiniai susirgimai – bazoceliulinė karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma, Merkel karcinoma, ikivėžinės patologijos.

"Dermatologo funkcija – laiku pastebėti ir diagnozuoti susirgimus. Nustačius melanomą ar kitą odos vėžio ligą, paciento ligos atvejis pristatomas multidisciplininiame konsiliume, kur kartu su dermatologais, chirurgais, onkologais chemoterapeutais, radiologais, onkologais radioterapeutais, plastikos chirurgais aptariamas gydymo planas", – teigė J.Česienė.

Anot jos, naujausios diagnostinės priemonės, taikomos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, leidžia anksti užkirsti kelią melanomai ar kitos rūšies odos vėžiui.

"Klaipėdos universitetinė ligoninė yra lyderė Lietuvoje, kai melanomos operacijos metu, po detalaus patologų, onkologų, chirurgų aptarimo, didelės rizikos melanoma sergantiems pacientams atliekama sarginio limfinio mazgo biopsija, panaudojant radioizotopus ir branduolinės medicinos technologiją. Pastaroji Vakarų Lietuvoje yra tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje", – kalbėjo gydytoja J.Česienė.

Taiko modernų gydymą

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje reikšmingą darbą, diagnozuojant ir gydant onkologinius susirgimus, atlieka invazinės radiologijos specialistai. Jų pagalbos prireikia, kai ligos negalima įveikti radikaliais metodais, bet ją siekiama kontroliuoti ilgus metus.

Vienas sėkmingai taikomų invazinės radiologijos specialistų metodų – transarterinė navikinio židinio chemoembolizacija. Šis gydymo būdas skiriamas ligoniams, sergantiems pirminiu kepenų vėžiu, kuriems dėl ligos išplitimo negalima radikaliai pašalinti kepenų naviko chirurginiu būdu ar atlikti kepenų persodinimo operacijos.

Atliekant procedūrą, per kirkšnį specialiu kateteriu patenkama į metastazės vietą, tada, nustačius angiografinį režimą, suleidžiamas kontrastas, sudarantis sąlygas pamatyti, kaip auglys maitinamas iš kraujagyslių. Vėliau į naviko pažeistą vietą sušvirkščiamos su chemoterapiniu vaistu maišytos specialios mikrosferos, uždarančios kraujotaką. Bėgant laikui, tirpdamos mikrosferos atpalaiduoja chemoterapinį vaistą, kuris tiesiogiai slopina naviką.

Šis metodas neprilygsta operacijai, bet gali pailginti paciento gyvenimą ir kontroliuoti ligą be žymesnio poveikio visam paciento organizmui.

Individualus požiūris

Apie 80 proc. Klaipėdos universitetinės ligoninės krūtinės chirurgijos pacientų sudaro sergantieji onkologinėmis plaučių, tarpuplaučio, stemplės, kaklo, krūtinės sienos ir kitų organų ligomis. Nemenkas iššūkis ligoninės gydytojams – ir plaučių vėžys, kuriuo serga vis daugiau žmonių.

"Plaučių vėžys tampa priklausomas nuo galingos ligoninės molekulinės ir genetinės laboratorijos bei diagnostikos. Operatyviai nustatomos įvairios plaučių vėžio formos, kurių gydymas gali būti labai skirtingas. Turime galimybes į kiekvieną pacientą žiūrėti individualiai ir pritaikyti tai, kad jam tinka labiausiai. Didelį darbą atlieka ir krūtinės ląstos chirurgų komandą, galinti atlikti ir radikalias, ir itin retas paciento gyvenimo kokybę pagerinančias operacijas", – pasakojo A.Česas.

Ligoninėje didelį darbą atlieka ir ginekologų komanda, glaudžiai bendradarbiaujanti su vidaus ligų chirurgais ir siekianti vieno tikslo – padėti onkologine liga sergančiam pacientui.

Su onkologiniais susirgimais puikiai tvarkosi ir Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrius, kuris yra vienintelis Vakarų Lietuvoje, operuojantis galvos ir kaklo navikus.

Užbėgti už akių vėžiui padeda ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje genetinius tyrimus atliekantis Molekulinės diagnostikos skyrius, vadovaujamas medicinos mokslų daktarės docentės Jūratės Kasnauskienės.