Atsikratyti varginančio negalavimo neretai padeda tik operacija

Eugenijus Lesinskas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ausų, nosies, gerklės ligų centro direktorius

Slogos priežasčių gali būti daugybė. Todėl surasti jos priežastį dažnai būna labai sunku. Kai žmogus skundžiasi sloga, svarbu išsiaiškinti, ar nosis teka, ar jam  tik sunku kvėpuoti.

Nosies ertmėje yra gleivinė, kuri išskiria sekretą ir atlieka apsauginę funkciją – naikina į nosį patekusius virusus ir bakterijas. Žmogus pats to nejausdamas per parą nuryja 1–1,5 l skysčio.

Nepastovus klimatas provokuoja ir erzina nosį. Dažniausiai virusai paralyžiuoja nosies virpamojo epitelio veiklą savaitei ar dviem. Tačiau  gleivinė ne visada atsistato. Tuomet plaukeliai nebegali nunešti sekreto į nosiaryklę, kur mes jį nuryjame. Štai kodėl daugelis besiskundžiančiųjų serga lėtine sloga.

Didesnę sekreciją dažnai sukelia alergenai. Dažnai slogos kilmę sunku įrodyti, nes alergenų yra daugybė, o poliklinikose dažniausiai atliekami įprasti testai. Žmogų gali kamuoti ne tik ūmi alerginė sloga, kai pražysta augalai, bet ir lėtinė. Pavyzdžiui, alergiją sukelia kaimyno laikoma katė.

Jei žmogus skundžiasi ilgai nesibaigiančia sloga, galima įtarti ne tik alergiją, bet ir lėtinį sinusitą. Kai prienosinių ančių, vadinamų sinusais,  gleivinė išburksta, joje kaupiasi sekretas. Jis patenka į nosį ir dirgina nosies gleivinę. Tiksliausias tyrimas šiai ligai nustatyti – kompiuterinė tomograma. Ją tikslinga atlikti po ūmaus sinusito praėjus mėnesiui.

Dažnai nuo slogos vaistus naudojančiam žmogui gali išsivystyti vadinamoji medikamentinė sloga. Viena jos priežasčių – piktnaudžiavimas lašais į nosį. Nosies gleivinė prie lašų pripranta, vaistai ją žaloja, todėl ji nebeatlieka savo funkcijų. Taip pat sloga gali atsirasti vartojant tam tikrus vaistus. Pavyzdžiui, vaistus nuo širdies, kontraceptikus. Kita dažna slogos priežastis – hormonų pasikeitimai. Kartais nėščioms moterims užgula nosis ir sloga išnyksta tik gimus kūdikiui.  Taip pat gali turėti įtakos endokrininės ligos, iškrypusi nosies pertvara, polipai, adenoidai.

Lėtinę slogą, kuri neišnyksta dėl paburkusios nosies gleivinės, jei nepadeda vaistai, galima įveikti operacija – prideginant gleivinės audinį. Operacijos neretai prireikia ir polipams pašalinti, ištiesinti iškrypusiai nosies pertvarai, paplatinti sinusų angoms.

Slogos priežastys

Infekcija;
Alergija;
Sinusitas;
Hormonų pokyčiai: nėštumas, kontraceptikų vartojimas;
Piktnaudžiavimas lašais nuo slogos;
Vaistų sukeltas pašalinis poveikis;
Endokrininės ligos;
Iškrypusi nosies pertvara;
Polipai, adenoidai.

Biruta Zdanevičienė, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja

Peršalimo slogos priežastis yra infekcija, dėl jos ir prasideda nosies gleivinės uždegimas. Infekciją sukeliantys virusai puola ne tik peršalus, bet ir perkaitus. Staiga pasikeitus kūno temperatūrai nusilpsta imuninė sistema. Slogą sukeliančių virusų bet kuriuo metų laiku yra aplinkoje ir pačioje nosies ertmėje. Stiprus organizmas juos be vargo sunaikina. Tačiau jam nusilpus apsauga taip pat susilpnėja. Todėl peršalimo sloga galima susirgti net ir karščiausią vasarą.

Susirgus sloga paprastai kamuoja čiaudulys, užgulusi nosis, gausios išskyros. Iš pradžių jos būna skaidrios ir vandeningos, vėliau tirštėja, įgauna gelsvą ar net žalsvą atspalvį. Kartais nosies gleivinė išburksta taip, kad kvėpuoti įmanoma tik per burną. Be to, tampa jautresnė aplink nosį esanti oda. Ji parausta, pasidengia šašais, tampa skausminga. Kartais slogą lydi ir gerklės skausmas ar pakilusi temperatūra.
Sloga yra nemaloni liga, o ir gydyti ją sunku. Netgi yra posakis, jog nesvarbu, ką darytum, sloga teks sirgti septynias dienas. Nors sloga dažniausiai rimtų sveikatos sutrikimų nesukelia, kartais infekcija gali patekti ir į plaučius ar bronchus, netgi sukelti ausies uždegimą. Todėl nevertėtų varvančios nosies visiškai ignoruoti. Ypač jei savijauta kasdien darosi vis prastesnė.

Prieš pradedant gydyti vertėtų išsiaiškinti, ar tai tikrai infekcinė sloga. Labai panašūs simptomai būna ir alerginės slogos ar net erkinio encefalito. Jei sloga kartojasi dažnai, reikia atlikti tyrimus.

Vieni susirgę sloga puola pirkti įvairių lašų, kiti tiesiog laukia, kol liga praeis savaime. Niekada nesiūlau iškart gydytis vaistais. Puikiai veikia ir česnakas, medus ar kitos liaudiškos priemonės. Jeigu jos nepadeda, tada galima pabandyti gydytojo išrašytus vaistus. Svarbu vaistų nevartoti nuo pirmos slogos dienos. Prie jų pratęs organizmas vėliau nustos pats kovoti su infekcijomis.

Rasa Abariuvienė, Kauno Kalniečių poliklinikos alergologė

Alerginė sloga yra alergenų sukeltas uždegimas. Slogą gali sukelti ne tik žiedadulkės, bet ir namie esančios dulkės. Jei žmogus alergiškas žiedadulkėms, alerginė sloga dažniausiai būna epizodinė. Ji trunka ne ilgiau kaip keturias dienas ir gali kartotis kelis kartus per mėnesį. Lietuvoje tokia sloga pasitaiko dažniausiai, nes augalai žydi ne visus metus, o tik tam tikru sezonu.

Alerginės ir peršalimo slogos požymiai labai panašūs. Vargina čiaudulys, nosies niežulys, išskyros. Tačiau alerginė sloga turi ir kitų požymių: akys perši, parausta, tampa jautrios šviesai. Taip pat gali prasidėti galvos skausmas ar svaigimas, odos bėrimai. Kai kurie pacientai sako, kad žydint augalams netgi pasikeičia jų charakteris – jie tampa irzlūs ir nekantrūs.

Be to, alerginės slogos išskyros kitokios nei peršalus. Jos skystesnės, kartais jų visai nebūna. Sergant alergine sloga paprastai neskauda gerklės, tačiau dažniau čiaudima. Gydytojai slogos priežastį gali nustatyti pažvelgę į nosies gleivinę. Sergant viruso sukelta sloga, gleivinė būna tamsiai raudona, o alergijos – balta ar melsva.

Alerginę slogą gydyti nelengva, įprasti vaistai nepadeda. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas ją sukelia. Tai nustatoma specialiais tyrimais. Jie parodo, kam žmogus alergiškas. Lietuviai dažniausiai būna alergiški žolių žiedadulkėms. Jos mažesnės nei medžių, todėl prasiskverbia giliau ir sukelia nemalonesnius požymius. Žolės intensyviausiai žydi birželį, todėl alerginių slogų banga dar priešaky.

Pacientams patariu gerai vėdinti namus, ypač anksti rytą ar po lietaus, kai žiedadulkių ore mažiau. Be to, nepatariama saulėtą ir sausą dieną dirbti sode ar darže. Jei kamuoja akių peršėjimas, reikia nešioti akinius. Alerginę slogos simptomus malšina vaistai, tačiau juos turėtų skirti tik gydytojas.

Peršalimo slogos požymiai

trunka vidutiniškai savaitę;
užgulusi nosis;
čiaudulys;
gausios ir vandeningos išskyros ligos pradžioje, jos vėliau sutirštėja ir įgauna gelsvą ar žalsvą spalvą;
pakilusi temperatūra;
gerklės skausmas;
išsausėjusi ir paraudusi oda aplink nosį.

Alerginės slogos požymiai

trunka, kol žmogus susiduria su alergenais;
užgulusi nosis;
čiaudulys;
gali būti gausių vandeningų išskyrų;
kutenimas gerklėje;
paraudusios, peršinčios akys;
galvos skausmas ar svaigimas;
nuotaikų svyravimas.