Baltijos aplinkos forumo Latvijoje atliktas tyrimas atskleidžia, kad namuose dažnai kvėpuojame kancerogeninių ir alergizuojančių medžiagų prisotintu oru. Specialistų teigimu, kenksmingą aplinką susikuriame patys, mat ore kenksmingų medžiagų atsiranda iš kasdien naudojamų gaminių: dažų, valiklių ir higienos priemonių.

„Folmaldehido kiekiai rasti padidėję daugiau nei 10 kartų. Vadinasi, iš tiesų mūsų namuose labiausiai mus ir veikia formaldehidas. Pirmiausia į mūsų namus jis atkeliauja su statybinėmis medžiagomis. [...]

Formaldehido yra ir buitinėje chemijoje: detergentuose, minkštikliuose, nagų lake, įvairiausiuose šampūnuose ir kūno priežiūros priemonėse“, – teigia Valstybinių mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro mokslo darbuotoja dr. Rūta Aldonytė.

LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ mokslininkė pataria, ką daryti, norint savo namuose sumažinti teršalų koncentraciją ore.

– Koks tyrimas buvo atliktas ir kokios jo išvados?

– Šis tyrimas yra nevyriausybinės organizacijos graži iniciatyva, siekiant parodyti signalą, kad vis dėlto mums reikia tyrinėti šias medžiagas. Mums labai trūksta iniciatyvos, valstybinės paramos ir prioriteto šiai sričiai, nes chemikalų sureguliavimas tuose šaltiniuose, dažuose, lakuose ir pan., yra vienas dalykas, bet atėjimas patikrinti darželio grupės, kuri ką tik buvo išdažyta, reguliarus monitoravimas, tikrinimas žmogaus terpėse ­[yra kitas dalykas]. […]

Tyrimas buvo atliktas Latvijoje. Labai tikėtina, kad pas mus jis būtų labai panašus. Buvo pasirinkta įvairialypė grupė tiriamųjų, atspindėtas ir senas, ir naujas būstas, ir prabangiai remontuotas, ir prastai remontuotas. Pastebėta, kad, antrąkart matuojant tuose pačiuose namuose, po to, kai buvo suteikti patarimai plauti draugiškomis medžiagomis – vandeniu, vėdinti ir pan., tie kiekiai labai sumažėjo.

Mane būtent ir sudomino lakūs organiniai junginiai. Jie mums pavojingi tuo, kad sukelia sudirginimą kvėpavimo takuose, ten, kur patenka, kur yra įkvepiami, taip pat – ašarojimą, dirginimą, kvapo nemalonų pojūtį. Jei tai tęsiasi ilgiau, gali tapti ir bronchinės astmos priežastimi. Gali sukelti odos uždegimą, alerginį uždegimą.

Folmaldehido kiekiai rasti padidėję daugiau nei 10 kartų. Vadinasi, iš tiesų mūsų namuose labiausiai mus ir veikia formaldehidas. Pirmiausia į mūsų namus jis atkeliauja su statybinėmis medžiagomis. Taip pat jo susidaro, kūrenant kurą, veikiant automobiliams ir pan.

Bet patalpų viduje daugiausia yra statybinės medžiagos, apdailos detalės, įvairiausia presuota medžio dulkių ir kitaip apdorota mediena – fanera, laminuotos grindys. Grindys minimos kaip vienas didžiausių šaltinių, nes tai yra didelis plotas, daug garuoja. Formaldehidas garuoja tiesiogiai, su laiku šitas garavimas mažėja. Tikėtina, kad sename name formaldehido ore bus daug mažiau vien dėl to, kad jis jau bus išgaravęs.

Taip pat formaldehido yra buitinėje chemijoje: detergentuose, minkštikliuose, nagų lake, įvairiausiuose šampūnuose ir kūno priežiūros priemonėse. Etiketėse jo praktiškai niekada nerasime, tačiau jis susidaro, skylant kitiems junginiams, – fiksatoriams, konservantams. Taigi mes nuolat jo kažkiek gauname.

Pagrindinis patarimas, norint kvėpuoti grynu oru, – kuo mažiau [į namus] įnešti tokių medžiagų. Vadinasi, reikia atsargiai rinktis dažus, plokštes, grindis, baldus, vaikiškus žaislus, medinius žaislus, kurie kartais atrodo labai draugiški aplinkai ir sveikatai, bet jie taip pat gali būti suklijuoti formaldehido turinčiomis dervomis ir klijais.

– Kaip galėtume mažinti šių teršalų koncentraciją ore?

– Naujai apstačius butą, reikia jį daug vėdinti ir pasistengti jame nebūti bent jau pirmomis dienomis, pirmomis savaitėmis. Pagal kvapą žmogus intuityviai gali nujausti, kada iš tiesų išsiskiria formaldehidas ir toluenas.

Toluenas, lakus organinis junginys, sukelia ne tik dirginimo reiškinius, bet taip pat galvos smegenų sutrikimus, galvos skausmą, dėmesio nesukaupimą, išsiblaškymą, nerimą, nenorą mokytis ir pan. Toluenas garuoja iš benzino ir, jei kažkur laikomas benzinas, jis išsiskiria, dirbant automobiliams.

Taip pat visada reikėtų galvoti apie tai, kad kvapas gali būti saugus, jei tas kvapas yra iš augalo, o ne sintetinis. Patarimas [...] – rinktis bekvapią buitinę chemiją, draugišką aplinkai ir mažiau – buitinės chemijos. Rekomenduoju valyti vandeniu, šepečiu, muilu, soda, actu.

Labai svarbu vėdinimas. Bijau, kad dabar, renovuojant namus, ne visada apie tai pagalvojama pakankamai gerai.