- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasirodo, kad net 40 proc. lietuvių rūko. Ar prevencija yra pakankama ir kaip padėti žmonėms mesti rūkyti, jeigu jie to nori, bet negali? Tai LNK žurnalistė bandė išsiaiškinti su Gyvybės mokslų teisės ekspertu Andrej Rudanov.
– 40 procentų atrodo labai didelis skaičius. Kaip mes atrodome kitų šalių atžvilgiu?
– Lyginant su kitomis ES šalimis, mes esame arčiau pabaigos. Mes tik pagal savižudybes pirmaujame. Ir tai daugiau susiję su kompleksiniu požiūriu į problemą.
– Sakote „prie pabaigos“, tai prie daugiausiai ar mažiausiai rūkančių?
Galbūt pacientas ir norėtų mesti rūkyti, medikas gal ir galėtų jam kažką pasakyti, bet ką būtent – niekas nežino.
– Prie daugiausiai rūkančių. Mums reikia suprasti tokį dalyką: pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) yra priemonių visuma, kurias valstybė privalo taikyti, kai ji kovoja su šita priklausomybe. Lygiai taip pat kaip ji kovoja su narkotikais ar alkoholiu. Tabako srityje mes tikrai taikome įvairius draudimus: akcizus, reklamoms, viešose vietose eksponuoti tabako gaminius ir t.t. Tačiau yra viena sritis, kurios daug metų nepaliečiame arba paliečiame labai paviršutiniškai. T.y., pagalba metant rūkyti. Konkrečiai – kai ateina žmogus pas mediką, ką tas medikas gali pasiūlyti, patarti, parekomenduoti ir pan.? Pirmoji metodika, dirbant šioje srityje, buvo paviešinta prieš dvi savaites. Mums – trisdešimt vieneri Nepriklausomybės metai. Ir tai yra pirmasis dokumentas, kuris nubrėžia tam tikras gaires, ką daryti. Nenuostabu, kad pas mus rūkančių yra pakankamai daug. Galbūt pacientas ir norėtų mesti rūkyti, medikas gal ir galėtų jam kažką pasakyti, bet ką būtent – niekas nežino. Dabar, tikėkimės, situacija pradės keistis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ką reikėtų pasakyti žmogui, kuris ateina pas mediką ir paprašo pagalbos?
– Pirmas dalykas – visi suprantame, kad rūkymas yra blogai. Tai reiškia, kad kiekvieno mediko pareiga yra pradėti nuo to, kad jo rekomendacija turėtų būti mesti rūkyti, visiškai atsikratyti tos priklausomybės.
– Mes vis dar pirmaujame tarp sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis. Tam įtakos tikrai turi ir cigaretės. Tai galbūt medikas sergančiojo turėtų pirmiausiai paklausti – rūko ar nerūko?
– Turėtų taip būti. Ministro Aurelijaus Verygos laikais buvo išleistas toks įsakymas, kuris šeimos gydytojus įpareigojo rinkti tokią statistiką. Tačiau niekas nenumatė, ką su ta statistika daryti toliau. Ir – kas svarbiausia – niekas nenumatė finansavimo šitai paslaugai. Kaip tu gali tą paslaugą teikti, jei ji yra nemokama?
– Bet alkoholio tuomet tikrai buvo imtasi iš pat šaknų, net reklama buvo plėšoma iš žurnalų. O kaip su rūkymu?
– Teisingai buvo pastebėta – reklama ir visa, kas buvo išorėje. Ar sveikatos priežiūros specialistams kas nors nustatė metodiką, kaip informuoti pacientus apie alkoholio žalą? Ar buvo įvestas šitos paslaugos finansavimas? Ne. Kalbame apie viešąsias priemones. T.y., socialinė reklama, reklamos kontrolė, draudimai ir pan. Su tabaku turime tą pačią situaciją. Bet jeigu kalbame konkrečiai apie pagalbą tam, kuris atėjo pas gydytoją, tai šioje vietoje turime tuštumą. Ji ir iki šiol buvo tuštuma. Šiai dienai specialistai dabar gavo įrankį, kuris įgalina papasakoti apie vaistus, terapijas, pakaitines terapijas ir taip pat užsiminti apie mažiau žalingas alternatyvas. Dėl jų dar vyksta nemažai diskusijų. Nes kai kurios ES šalys, buvusios ES šalys (Didžioji Britanija) yra labai pažengusios šitoje srityje. Mes tik pradedame pirmąsias diskusijas apie tai.
– Praėjusią savaitę Seime kalbėta apie alkoholio, tabako, narkotikų kontrolę ir prevenciją. Kokie jūsų siūlymai? Ką Lietuva galėtų daryti kitaip?
– Pirmas dalykas – turime pradėti nuo darbo norinčiam mesti rūkyti. Kaip žinia, iš visų mūsų rūkančių pagal apklausas beveik 80 proc. žino apie tabako žalą. Tai yra daug. Tik 49 proc. bandė taikyti kažkokias priemones: mesti rūkyti, vartoti vaistus, nikotino pleistrus, t.t. ir pan. Dar mažesnė dalis iš viso to nesugebėjo padaryti. Pagal vieną statistiką – 3,6 proc., pagal kitą – 4 proc., pagal dar vieną – 5 proc. ir pan. Ir tie, kurie metė, visi sako, kad „iki pirmos cigaretės“, iki pirmo didelio streso. Tai reiškia, kad sisteminio sprendimo, kaip užkirsti tam kelią arba neleisti jam grįžti, arba kai jis bando mesti rūkyti, o jam ta priklausomybė visgi yra per stipri ir labai didelė, kaip mažiau save žaloti – to pas mus nėra. O tie pasiūlymai, kurie yra pateikti, jie pateikti, kad pirmiausia tai, kad medicininė bendruomenė galėtų teikti moksliškai pagrįstą informaciją pacientams, visuomenei apie tai. Jei bandai mesti rūkyti ir tau nepavyksta – kaip tada žalą mažinti? Atitinkamai ir visuomenė turi apie tai žinoti ir keisti savo įpročius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Poliklinikose – norinčiųjų patikrinti vaikų sveikatą antplūdis: kas laukia tų, kurie patikrą atidės?2
Eilės dėl vaikų sveikatos patikros rikiuotis pradėjo dar gegužę. Apie kasmetinį vaikų sveikatos patikrinimą papasakojo Antakalnio poliklinikos vaikų ligų gydytoja Karolina Mačiūnienė. ...
-
Ligonių kasos primena, kas gelbsti po Europą keliaujančius sunegalavusius užmaršuolius
Pasitaiko, kad žmonės pamiršta ar praranda Europos sveikatos draudimo kortelę arba išvykdami į kelionę laiku jos neužsisako. Tokia situacija gali sukelti nerimo dėl gydymo išlaidų, jei prireikia būtinosios medicinos pagalbos sve...
-
Vyriausybė pritarė Alytaus tuberkuliozės ligoninės reorganizavimui
Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninės reorganizavimui, prijungiant įstaigą prie Stasio Kudirkos ligoninės. ...
-
Ar galime išvengti traumų?1
Dažniausiai traumų patiria vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Vaikai – šiltuoju metų laiku, vyresnieji – šaltuoju, kai slidu. ...
-
Top 5 magiškos pomidorų savybės: nuo akių apsaugos iki lengvesnės menopauzės2
Nors daugelis mano, kad pomidorai yra daržovė, iš tiesų pomidoras yra vaisius, priklausantis tai pačiai augalų giminei kaip ir pipirai, bulvės, rašoma bbcgoodfood.com portale. ...
-
Ligoninėse – vaikai, kuriems įkando gyvatės: ką daryti ir ko – ne1
Per pastarąsias dvi savaites į ligoninę dėl gyvačių įkandimo pateko net trys vaikai. Kaip elgtis įkandus gyvatei, LNK papasakojo Vaikų skubios pagalbos, intensyvios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėja Violeta Radžiūnienė. ...
-
Kauno ligoninės vadovo pareigas pradeda eiti D. Žaliaduonytė27
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės vadovo konkursą laimėjo ir nuo liepos 23 d. pareigas pradės eiti profesorė daktarė Diana Žaliaduonytė, iki tol dirbusi Kauno ligoninės direktore medicinai. ...
-
Nauju linijiniu greitintuvu efektyviau gydys lokalius navikus2
Kauno klinikose pradedamas naudoti pirmasis Rytų Europoje naujos kartos magnetinio rezonanso linijinis greitintuvas, leidžiantis tiksliau naikinti lokalius navikus minkštuosiuose audiniuose. ...
-
Ciklotrone kuriami preparatai leis skirti itin veiksmingą gydymą2
Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centre (BMTC) atliekami tyrimai pozitronų emisijos tomografijai (PET) reikalingiems vaistiniams preparatams kurti. Tikimasi, kad dar šiemet šie preparatai bus užregistruoti ir taps prieinami ne vie...
-
Netrukus prasidės Kauno miesto poliklinikos Aleksoto poskyrio remontas: ką reikia žinoti pacientams?2
Rugpjūčio pradžioje Kauno miesto poliklinikos Aleksoto poskyryje prasidės ilgai laukti kapitalinio remonto darbai. Jų metu šeimos gydytojai ir toliau dirbs įprastu laiku, tačiau kitų sričių specialistai bus laikinai perkelti į kitus poliklini...