Lietuvoje neliks dalies vaistų?

– Yra tris pagrindiniai dalykai, kodėl vyksta šie pakeitimai. Pirma – rudenį įvykęs Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, kad mes turime pakeisti šiuo metu galiojančios kainodaros reglamentavimą, perkelti iš Vyriausybės nutarimų į įstatymų lygmenį. Antra – matome, kad inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, yra gana prastas. Tai byloja ir daugybę autoritetingų institucijų, tai mums visada primena industrija, girdime iš pacientų. Norint šią situaciją spręsti, natūralu, kad reikia ieškoti racionalesnių valstybės lėšų panaudojimo galimybių, jog galėtume lėšas skirti naujiems inovatyviems, pridėtinę vertę kuriantiems vaistams, kurių labai laukia onkologiniai pacientai. Trečia – matome, kad pacientai, kurie vartoja daugiausia kompensuojamųjų vaistų, priemokoms išleidžia nemažai pinigų. Norime įvesti priemonių, kurios padėtų racionaliai vartoti medikamentus, padėtų sutaupyti namų ūkiams.

– Kiek sutaupys žmonės, kurie reguliariai eina į vaistines?

– Į šią problemą reikėtų žiūrėti plačiau. Daugiau kaip 50 proc. pacientų, kurie įsigyja kompensuojamųjų vaistų, vaistinėje nesumoka nė euro – įjungtas finansavimo mechanizmas. Mes išskirtinai iš kitų ES šalių kompensuojame 100 proc. bazinės kainos. Nedidelė dalis – vidutiniškai pacientui per metus sudaro tik 15 eurų. Yra kitos dalys – receptiniai vaistai, kurie nekompensuojami, nereceptiniai vaistai ir maisto papildomai, kurie ir sudaro dalį sumos, kuri atsispindi čekyje.

– Kalbant konkrečiai apie kompensuojamuosius vaistus, ar tai padės sutaupyti?

– Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų priemokoms nustatytos priemokų lubos. Vadinasi, priemoka už kompensuojamąjį vaistą negali viršyti 20 proc. bazinės kainos, t.y. ne daugiau 4,71 euro. Matome, kad iš dešimt populiariausių vaistų, kurie sudaro 20 proc. nuo visų kompensuojamųjų vaistų, aštuonių pozicijų priemokos neviršija euro. Tačiau mes orientuojamės į pacientus, kuriems reikia vartoti daug vaistų ir kompensuojamųjų vaistų priemokos viršija 45 eurų ribą. Mes skaičiuojame, kad tai galėtų būti trys vidutinės normų priemokos per metus, ši tvarka turėtų padėti daugiausia sergantiems pacientams, kurie neretai ir sunkiau gyvena. Skaičiuojame, kad tai galėtų būtų apie 120 tūkst. pacientų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek vaistų bus išbraukta iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo?

– Šiuo metu yra 600 grupių medikamentų, kurie patenka į kompensuojamuosius medikamentus, iš jų kainyne yra daugiau nei 2 tūkst. skirtingų pavadinimų. Natūralu, kad viena iš priemonių, kurią norime taikyti, – išorinis referavimas, t.y. nustatydami bazinę kainą, kad vaistai patektų į kainyną, ją nustatysime remdamiesi kitų ES šalių vidurkiu. Pacientai gali patvirtinti, kad vaistų kainos Lietuvoje didesnės, todėl mes norime priartinti jas prie kitų šalių kainų vidurkio, kad mes, kaip šalis, nepermokėtume už vaistus ir galėtume tas lėšas skirti naujiems inovatyviems vaistams. Tiekėjai turės šiek tiek mažinti kainas, kad patektų į kainyną.

– Girdimas nerimas, kad dalies brangesnių vaistų, kurie nepateks į sąrašus, tiesiog neliks, nes valstybė kompensuos tik pačius pigiausius vaistus.

– Ne. Šiuo metu galioja tvarka, kad pacientas, kuriam išrašomas receptas aktyviajai medžiagai, gali rinktis bet kurį medikamentą, esantį grupėje, ir, priklausomai nuo to, jis jam yra kompensuojamas – primoka tik priemoką. Ši tvarka išlieka. Visi pacientai, kurie galėjo rinktis, ir toliau galės tai daryti. Kitas aspektas – vaistų patekimas į kainyną. Jei matome, kad Lietuvoje kainos gerokai didesnės, valstybė siekia šiek tiek kainas sumažinti. Tiekėjai, gamintojai turės jas šiek tiek mažinti. Kyla rizika, kad vienoje ar kitoje grupėje koks nors medikamentas gali nepatekti.

Kitas aspektas – vaistų patekimas į kainyną. Kyla rizika, kad vienoje ar kitoje grupėje koks nors medikamentas gali nepatekti.

– Ar žinote, kiek brangesnių medikamentų nepateks į sąrašus?

– Viskas priklauso nuo tiekėjų ir gamintojų. Modeliuodami ir diskutuodami apie šią priemonę, tikrai radome būdą šiai priemonei pašvelninti, kad nesukeltų grėsmės.

– Jei brangesni vaistai gali nepatekti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kaip kompensuosite inovatyvius vaistus?

– Kurie pateks į kainyną, jų kainos bus šiek tiek mažesnės, vadinasi, lėšų racionalesnis naudojimas padės kompensuoti inovatyvius vaistus. Kiekvienais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, kurios skiriamos vaistais, auga. Matome, kad praėjusiais metais vaistams kompensuoti buvo skirta daugiau nei 400 mln. eurų, tikimės, kad lėšos ir toliau augs, tačiau matome, kad nėra pakankamas inovatyvių vaistų augimas, todėl reikia ieškoti galimybių iš vaistų krepšelio, kurie yra jau nesaugomi patento, seni ir turi daugiau generinių analogų ar rinkoje esančių panašių vaistų. Šioje vietoje turėtų būti sudarytos didesnės konkurencinės sąlygos, kad galėtume pritraukti naujų, labiausiai laukiamų vaistų.