Lietuvos kardiologų draugija įspėja: neracionali vaistų baimė lemia liūdnas pasekmes

  • Teksto dydis:

Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų žmonės prisibijo.

Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema. Ši vaistų grupė apipinta mitais ir baimėmis, pacientai nejaučia motyvacijos imtis prevencijos dėl to, kad perspektyva ateityje apsisaugoti nuo miokardo infarkto ar insulto atrodo miglota.

„Iki 2015 metų statinų prieinamumas buvo gana ribotas, tačiau nuo 2016 metų jų kompensavimo sąlygos ženkliai pagerėjo, šeimos gydytojams atsirado galimybė juos paskirti ir, atrodytų, neliko didelių kliūčių juos vartoti. Tačiau pacientams labai smarkiai pervertinant galimą statinų šalutinį poveikį bei nepaisant objektyvių, mokslu pagrįstų įrodymų, vis dar neišnaudojamas šių medikamentų potencialas. Pacientams, vartojantiems statinus prevencijos tikslu, ne visada lengva įsivaizduoti, kad ilgalaikis jų vartojimas sumažins kardiovaskulinių įvykių – miokardo infarkto ir insulto – riziką“, – problemą įvardija gydytoja.

Mitų sąrašą pildo ir COVID-19 pandemija

Žmogaus organizme cholesterolis atsiranda dviem būdais: su maistu bei pagamintas kepenų. Statinai ne tik mažina cholesterolio sintezę organizmo viduje, bet ir apsaugo aterosklerozines plokšteles nuo plyšimo. Anaiptol ne visuomet cholesterolio lygį gali sumažinti sveikas gyvenimo būdas, kadangi polinkis į aktyvią cholesterolio sintezę kepenyse gali būti paveldėtas genetiškai.

„Gyvenimo būdo korekcija, sveikatai palanki mityba yra sveikintina, bet ne visuomet gali išspręsti problemą. Pacientai labiau įsibaiminę ne dėl to, kad patenka į didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligų grupę ir jiems gresia ūminis išemijos įvykis, o kad statinai gali pabloginti situaciją. Tarp dažniausių stereotipų yra baimė, kad jie neva sugadins kepenis, pakenks atminčiai – nors yra įrodymų, kad yra priešingai“, – pasakoja J. Čelutkienė.

COVID-19 pandemijos situacija padėjo sukurti dar vieną legendą apie statinus: keliamas klausimas, kaip jie veiktų užsikrėtus virusine infekcija, nors sveikesnė kraujotakos sistema galėtų prisidėti prie lengvesnės ligos eigos.

Profesorė pataria remtis objektyviais faktais ir tokių autoritetingų organizacijų kaip Europos kardiologų draugija rekomendacijomis. Įrodyta, kad prevenciškai vartojami statinai miokardo infarkto riziką sumažino daugiau kaip 50 proc., kraujagyslių procedūrų poreikis smuko apie 50 proc., insulto rizika sumažėjo taip pat beveik 50 proc., be to, jie reikšmingai, apie 20 proc. mažina bendrąjį mirtingumą.

„Tai yra labai stipru. Panašų sveikatos pagerinimo ir jos rizikų sumažinimo poveikį patiria ir jau sergantys pacientai“, – teigia profesorė.

Statinai veikia ne tik skaičius kraujo tyrime

Miokardo infarktas ar insultas patiriamas tuomet, kai kraujagyslę užkemša trombas (krešulys). Pasak gydytojos, reikia žinoti, jog iš esmės visiems žmonėms po truputį vystosi aterosklerozė ir šių plokštelių kiekvienas turime mažiau arba daugiau. Rūkantieji, fiziškai neaktyvūs žmonės patenka į didesnės rizikos grupę.

„Visos tragedijos ar net katastrofos nutinka tuomet, kuomet aterosklerozinė ląstelė įplyšta. Jos viduje yra tarsi uždaryta ir nuo išorės apsaugota riebalų – cholesterolio sankaupa, taip pat uždegiminių ląstelių. Įplyšus išorinei kepurėlei plokštelės turinys išsilieja į kraujagyslės vidų ir organizmas ima reaguoti: trombocitai, eritrocitai stengiasi neutralizuoti šias medžiagas ir jas aplimpa. Taip susidaro trombas, dėl kurio įvyksta infarktas arba insultas“, – sako gydytoja kardiologė.

Jos teigimu, trombas gali susiformuoti bet kur, taip pat ir kojų, inkstų ar žarnų arterijose.

„Statinai papildomai apsaugo nuo mūsų organizme jau egzistuojančių aterosklerozinių ląstelių įplyšimo, taip mažindami trombų susidarymo riziką. Ypatingai esantieji rizikos grupėje turėtų suprasti, kokią grėsmę jie kelia patys sau, pasiduodami neracionaliai statinų vartojimo baimei. Todėl svarbu nebijoti statinų, suprasti jų naudą, juos tvarkingai vartoti, tai yra taip, kaip paskyrė gydytojas“, – tvirtina J. Čelutkienė.

Į didesnę širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę patenka 40 metų amžių pasiekę vyrai ir moterys nuo 50 metų.

Širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus. Šio amžiaus asmenims kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Higienos instituto skelbiamais duomenimis, 2019 metais tokios paslaugos suteiktos 295,6 tūkst. asmenų, kurie sudarė 48,2 proc. tikslinės populiacijos. Todėl kiekvienas žmogus, esantis paminėtose amžiaus grupėse ir dar nesergantis kardiovaskulinėmis ligomis, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir išsitirti pagal Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių