– Sakykite, ar dažai pasitaiko pacientų su gyvačių įkandimais?

– Vaikams tai tikrai nėra dažnas reiškinys. Kai per dvi savaites susiduriame su trimis, mums tai atrodo ganėtinai daug. Tačiau ši vasara yra karšta, gyvatės yra aktyvios. Pavyzdžiui, pernai neturėjome nė vieno atvejo mūsų ligoninėje.

– Ar gyvatės įkandimas pavojingas gyvybei?

– Lietuvoje turime tik vieną gyvatę – angį, kurios nuodai yra pavojingi žmogui. Kitos gyvatės nėra nuodingos ir pavojingos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dažnai gyvatės sukelia alerginę reakciją, ar ne? Kokie simptomai pasireiškia įkandus gyvatei?

– Įkandus gyvatei, pasireiškia skausmas. Vaikai dažnai sako, kad labai skauda toje vietoje, kur įkando. Audiniai gali parausti, patinti. Priklausomai nuo to, kur įkando, gali kilti įvairių reakcijų. Jeigu įkąs į ranką, gali labai ištinti pirštai, todėl, jei įkando į ranką, rekomenduojame nuimti žiedus ar laikrodį. Gyvatei įkandus į koją, svarbu pažiūrėti, ar nereikia bato nusiimti, jei greitai tinsta. Pavojingiausia turbūt, jei įkanda į kaklą, į veidą, į galvą, bet toks atvejis gali įvykti tik tada, jei būsime pasilenkę ir arti žemės, nes gyvatė pašoka maždaug iki 40–50 cm aukščio. Jei žmogus stovi, didesnė tikimybė, kad gyvatė įkąs į ranką ar į koją.

– Kokia yra pirmoji pagalba? Ar tiesa, kad reikia įkandimo vietą aprišti ar nuodus iščiulpti?

– Jokiu būdu nuodų nečiulpkite, nes tų nuodų neištrauksite, galite pakenkti pačiam sau, jei gleivinėje bus žaizdelių. Žaizdą aprišti būtų naudinga dėl to, kad nepatektų infekcija, nes dažniausiai tos dvi mažos angies įkandimo paliktos žaizdelės kraujuoja, o mes, kai įkanda gyvatė, dažniausiai būname miške ar lauke, todėl aprišti reikia dėl sterilumo. Jeigu esame gamtoje ir šaltkrepšyje turime ko nors šalto, galime pridėti prie žaizdos, kad tinimas ir skausmas sumažėtų, jeigu labai skauda ir turime vaistų nuo skausmo – išgerti jų.

– Kaip išvengti gyvatės įkandimo?

– Reikia tinkamai apsirengti – ilgomis kelnėmis, kojinėmis, batais, į mišką tikrai nereikėtų eiti su basutėmis. Aš, kaip vaikų gydytoja, pasakysiu, kad vaikui nenurodysi – stovėk ramiai, žiūrėk sau po kojomis. Mes, suaugusieji, galime tai daryti, vaikas – visada aktyvus. Tik negaudykime gyvačių, negaudykime to, kas juda, nesiartinkime prie jos, negąsdinkime, nes gyvatė puola tik tada, kai yra išsigandusi.

– Kaip atskirti, kokia gyvatė mums įkando? Ar skirtingų gyvačių įkandimams taikomas specifinis gydymas? Koks vyksta procesas, kai žmogus atvyksta į ligoninę, įkandus gyvatei?

Jokiu būdu nuodų nečiulpkite, nes tų nuodų neištrauksite, galite pakenkti pačiam sau, jei gleivinėje bus žaizdelių.

– Yra tam tikrų požymių, kad įkando nuodinga gyvatė – angis. Tai yra du dantukai, dvi įkandimo žymės maždaug 1 cm atstumu viena nuo kitos ir kraujuoja. Jei įkanda gluodenas, kuris neturi dantų, beveik nematome įkandimo. Žaltys kanda keletu smulkių dantukų, bet jis nenuodingas. Pačias gyvates ne visi spėja pamatyti. Jei pamato, atvykę į gydymo įstaigą, gali medikui apibūdinti, kokią gyvatę matė. Medikai daro viską, kas yra įmanoma pagal situaciją. Visų pirma be galo svarbu nuraminti ir vaiką, ir tėvus.

– Ar visada būtina kreiptis į medikus?

– Sakyčiau, taip. Kad įvertintų pažeidimo pobūdį. Taip pat tėvai galbūt nesupras, kokia gyvatė įkando, o medikas galbūt pastebės pirmus nerimą keliančius būklės pakitimo požymius, galbūt geriau galės įvertinti, kokia gyvatė įkando.