- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mantas Stonkus
-
M. Stonkus: jei politikai girsis medžiokle, o ne rūšiavimu – prieisime akligatvį
-
M. Stonkus: jei politikai girsis medžiokle, o ne rūšiavimu – prieisime akligatvį
-
M. Stonkus: jei politikai girsis medžiokle, o ne rūšiavimu – prieisime akligatvį
-
M. Stonkus: jei politikai girsis medžiokle, o ne rūšiavimu – prieisime akligatvį
Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną ketvirtą sykį kraujo davęs aktorius, žinomas laidų vedėjas ir humoristas Mantas Stonkus šįsyk tapo dviejų organizacijų surengtos akcijos dalyviu. Bendrame Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) ir VšĮ Nacionalinio kraujo centro renginyje „Moku saugoti – moku duoti“ žinomi šalies žmonės kartu su organizatoriais siekė atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų sveikata, kraujo kokybė ir vaikų ateitis labai priklauso nuo švarios aplinkos. „Esu rūšiavimo fanas“, – prisipažino M. Stonkus bei atskleidė, kada šaldytuvai jam yra juokingi, o kada jie sukelia ypač blogas emocijas.
Rinko šiukšles Kenijos paplūdimyje
„Atliekų konteineriuose, kur turėtų patekti po rūšiavimo likusios atliekos, matydamas nerūšiuotas šiukšles, aš baisiuosi. Šiukšlių nerūšiuojantys žmonės yra pavojingi ne tik kaimynams, bet ir sau bei savo vaikams. Ne sykį esu matęs, kaip prie šiukšlių konteinerio pastatytas senas šaldytuvas ar televizorius ir visai šalia žaidžia vaikai. Kadangi žinau, kokių problemų pasaulyje kelia neatsakingas požiūris į atliekas ir jų rūšiavimą, tai sukelia man labai blogų emocijų. Nors esu komikas, tokie vaizdai man nėra juokingi“, – sako M. Stonkus.
Pavyzdį turėtų rodyti politikai, kurie turėtų girtis ne medžiokle, o kaip jie asmeniškai rūšiuoja atliekas, rodyti pirštu į ekologines problemas.
Nemažai pasaulio šalių apkeliavusiam M. Stonkui ypač įstrigo šiemet Kenijoje matytas vaizdas. „Per atoslūgį vaikščiojau palei Indijos vandenyno pakrantę, o fantastiško grožio paplūdimys buvo užverstas iš vandenyno atplukdytomis plastiko šiukšlėmis. Mėginau nors kiek pagerinti padėtį – surinkau ir išnešiau iš paplūdimio gal kokius tris kilogramus plastiko atliekų. Kai suvoki, kas darosi vandenyje, kiek ten dar yra plastiko, darosi labai liūdna“, – pasakoja komikas ir laidų vedėjas.
Kaupikai yra juokingi
Atliekų rūšiavimo ir perdirbimo klausimą jis vertina kaip didžiausią ateities kartų problemą, o pats stengiasi laikytis visų atliekų rūšiavimo taisyklių. „Esu rūšiavimo fanas“, – prisipažįsta M. Stonkus. Jį džiugina, kad jo pavyzdžiu seka ir jo vaikai – jiems nė į galvą nebeateina mesti plastiko atliekas į bendroms atliekoms skirtą šiukšliadėžę.
Į minimalizmą savo buityje linkusiam laidų vedėjui juokingiausi atrodo žmonės, kaupiantys nereikalingus, senus daiktus. „Įstiklintuose balkonuose tenka matyti trejų metų eglutes, senus, nebenaudojamus dviračius, po kelis senus šaldytuvus. Tai man atrodo komiškai“, – neslepia jis.
Išmanūs įkraunami daiktai – žmonėms įkrauti
Pasak EPA projektų vadovės Imantos Baltrūnaitės, elektronikos atliekos šiandien yra sparčiausiai auganti atliekų rūšis. Deja, pagal jų surinkimo rodiklius akivaizdu, kad ne visos jos patenka ne ten, kur reikia, ir dėl savo toksiškumo gali labai pakenkti tiek žmonėms, tiek ir gamtai.
M. Stonkus prisipažįsta suvokiąs, kad šiuolaikiniame pasaulyje be elektronikos neišsisuksi, bei juokauja, kad šiandien žmonės vartoja tiek daug įkraunamų prietaisų, be kurių nebeišsiverčia, kad galima sakyti, jog tie įkrovikliai skirti įkrauti patiems žmonėms.
„Elektronika yra labai svarbi. Pas mus namuose yra daug įrangos, naujų išmanių daiktų. Stengiuosi įsigyti naujausius, išmaniausius. Svarbu ne daikto naujumas, bet jo funkcijų išmanumas, ekonomiškumas, ilgaamžiškumas bei ekologiškumas. Seną elektroniką arba parduodu arba kam nors atiduodu, arba pristatau tiems, kurie įgalioti saugiai sutvarkyti elektronikos atliekas“, – prisipažįsta M. Stonkus.
Kraujas – sveikatos rodiklis
„Žinau, kad mano kraujas gana retas, neturintis vadinamojo Rh faktoriaus, arba „minusinis“. Kodėl gi juo nepasidalinus?“ – savo pasirinkimą tapti kraujo donoru aiškina M. Stonkus.
Girdamas iš tėvų paveldėtą savo gerą sveikatą, ji neslepia kiekvienais metais pasirūpinąs išsitirti kraują. „Rūpindamasis savimi tuo pat metu rūpiuosi ir kitais, nes turiu vaikų ir žinau, kad man juos reikės užauginti – noriu, kad jie turėtų sveiką tėtį, o aš ir pats noriu būti sveikas. Savo gyvenimo būdo labai geru nepavadinčiau – niekam tokio nerekomenduočiau, todėl tiesiog stengiuosi laikytis balanso. Nuovargį ir vakarėlius cikliškai turi lydėti poilsis, kad organizmas atsigautų. Be to, vertinu gerą, kokybišką, sveiką maistą“, – prisipažįsta laidų vedėjas.
Jis sako sveikinąs visas aplinkosaugos iniciatyvas, nors svarbiausias vaidmuo, anot jo, tektų kiekvieno žmogaus asmeninei elgsenai. „Kartais jau man atrodo, kad žemė pati jau tuoj išsivalys nuo mūsų. Kita vertus, pavyzdį turėtų rodyti politikai, kurie turėtų girtis ne medžiokle, o kaip jie asmeniškai rūšiuoja atliekas, rodyti pirštu į ekologines problemas, užterštus miškus. Jei pasikeis požiūris aukščiausiose institucijose, tada pradės keistis ir kasdienis gyvenimas, kitaip – akligatvis“, – įsitikinęs M. Stonkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...