Maliarija – ne vien tropikuose ir subtropikuose esanti grėsmė

  • Teksto dydis:

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2017 m. visame pasaulyje maliarija sirgo apie 219 mln. žmonių, iš kurių 435 tūkst. – mirė. Iš jų – 266 tūkst. (61 % buvo vaikai iki 5 m. amžiaus.

Maliarija yra parazitinė kraujo liga, kurią sukelia eritrocituose parazituojantys maliarijos plazmodijai. 

Sukėlėjus perneša Anopheles genties uodų patelės. Yra žinomi kelių patogeniškų žmogui rūšių maliarijos sukėlėjai: trečiadienės maliarijos – P. vivax, ketvirtadienės – P. malariae, ovalinės – P. ovale ir kt. Pats pavojingiausias yra tropinės maliarijos sukėlėjas – Plasmodium falciparum, nes nuo jo sukeltos maliarijos mirštama dažniausiai.

Susirgimas pasireiškia reguliariai pasikartojančiais šaltkrėčio priepuoliais, kepenų ir blužnies padidėjimu, anemija. Didžiausia rizika susirgti maliarija yra nevartojant chemoprofilaktikos preparatų lankytis šalyse, nepalankiose maliarijos atžvilgiu. Labiausiai liga paplitusi tropikuose ir subtropikuose. Beveik visi žmonės yra imlūs maliarijos parazitams, o persirgus išsivysto trumpalaikis, rūšiai specifinis imunitetas. Pagrindinės apsisaugojimo priemonės nuo maliarijos yra antimaliariniai vaistai ir apsauga nuo uodų įgėlimo. Vaistus paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, turintis keliautojų medicinos specializaciją, gydytojas infektologas. Konkretus preparatas parenkamas, atsižvelgiant į endeminės zonos riziką, vaisto rezistentiškumą, pašalinius reiškinius, lydimuosius susirgimus, amžių.

Maliarija Lietuvoje

Lietuvoje taip pat kasmet pasitaiko susirgimų maliarija, dažniausiai – parsivežus ją iš užsienio. Pastaraisiais metais daugėja turistų, verslininkų, kurie, nuvykę į šiltuosius kraštus, užsikrečia šia liga. Anksčiau ji buvo įvežama tik jūreivių ir karių. Nuo 2010 m. iki 2019 m. pradžios Lietuvoje buvo registruoti 48 susirgimai maliarija, iš jų 45 ligoniai buvo hospitalizuoti, 3 – mirė.

Trečiadienė maliarija gali plisti ir Lietuvoje, tačiau tam reikalingi keli faktoriai. Tai:

sergantis trečiadiene maliarija žmogus;

uodų rūšis (maliarijos pernešėjai);

tam tikra šilto oro temperatūra, kad uode subręstų trečiadienės maliarijos plazmodijai.

Pokario metais, pvz., 1948 metais, Lietuvoje registruota 2 946 susirgimai maliarija.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyryje yra atliekami keli tyrimai, skirti maliarijos sukėlėjui kraujyje nustatyti. Tai:

maliarijos antigeno (Ag) kraujyje nustatymas;

storo kraujo lašo tyrimas, skirtas maliarijos plazmodijams (sukėlėjams) aptikti;

kraujo tepinėlio tyrimai, skirti nustatyti maliarijos plazmodijaus rūšį.

NVSPL parazitologijos specialistė Daiva Veitienė sako, kad per 2018 metus laboratorijoje buvo atlikta 60 tyrimų, skirtų maliarijos Ag nustatymui ir 90 storo kraujo lašo bei kraujo tepinėlių tyrimai. Per 2019 m. I ketvirtį atlikta 10 maliarijos Ag tyrimų, storo kraujo lašo bei tepinėlio – 25 tyrimai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) duomenimis, Lietuvoje užregistruoti 2 įvežtinės maliarijos atvejai.

Įdomūs faktai apie uodus

Pasaulyje žinoma apie 4 tūkst. uodų rūšių, iš kurių – daugiau nei 400 yra Anopheles genties uodai, o iš jų, įvairiais duomenimis, maliariją gali pernešti 30–60 rūšių. Šios genties uodai randami ir Lietuvoje. Optimali uodų veisimosi temperatūra yra 20-25 laipsniai šilumos. 

Kraujas patelės organizme yra baltymų šaltinis, kuris reikalingas kiaušinėliams subrandinti, o patinėliai minta augalų sultimis ir nektaru. Jie išgyvena maždaug savaitę ir, apvaisinę patelę, žūsta. Suaugusi patelė gyvena nuo 10 dienų iki 5 savaičių. Jos lengviau nei patinėliai prisitaiko prie gamtinių sąlygų ir gali net peržiemoti. Po susiporavimo uodų patelės kiaušinėlius deda kas kelios dienos, į vandenį arba ant užliejamos vandeniu dirvos. Esant palankiai temperatūrai per 2–3 dienas išsirita uodų lervos.

Uodės jaučia išskiriamą žmogaus anglies dioksidą 30 metrų atstumu ir joms patinka acetono, fenolio, pieno rūgšties kvapai. Nėra nustatytos priežastys, bet joms taip pat labiau patinka O(I) kraujo grupę turintys asmenys, gausiau prakaituojantys, išspinduliuojantys daugiau šilumos (uodės jaučia net labai nežymų temperatūros pokytį – 0,2°C aukštesnė nei aplinkos temperatūra), sunkiau kvėpuojantys, taip pat nėščiosios. Gera žinia, kad turintys O(I) kraujo grupę rečiau suserga mirtinomis maliarijos formomis. Įdomu ir tai, kad uodų patelėms patinka tamsios spalvos: raudona, mėlyna, juoda, o balta ir geltona jų nevilioja.

Skiriasi uodų patelių ir patinėlių skrydžio garsas – patelių zyzimas yra įkyresnis. Dažniausiai uodai skraidžioja aplink veisimosi vietas, tačiau vėjas juos gali nunešti ir kelis kilometrus nuo veisyklų vietų.

Smulkių rūšių šikšnosparniai, tokie kaip šikšniukas mažylis, Natuzijaus šikšniukas per naktį pagauna apie 3–5 tūkst. uodų, taigi šie padarėliai labai naudingi žmogui dėl to, kad mažina potencialių maliarijos perdavėjų skaičių, o tuo pačiu ir įkyrių zyzeklių populiaciją. Uodų kiaušinėlius, lėliukes ėda žuvys, buožgalviai, o laumžirgiai maitinasi uodais visomis jų vystymosi stadijomis.

Uodė taip intensyviai siurbia žmogaus kraują (tai vidutiniškai trunka iki 4 minučių), kad kai kurie kapiliarai visiškai subliūkšta arba net plyšta. Uodės, turinčios savyje maliarijos sukėlėjų, kapiliarų ieško ilgiau, agresyviau ir intensyviau. Mokslininkai dar nenustatė, kodėl plazmodijais užsikrėtusios uodės taip elgiasi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių