Mažieji akinių nešiotojai – reiklūs

Maži vaikai, pavyzdžiui, darželinukai ar jaunesni, dar labai priklausomi nuo tėvų, todėl, jei tėvai akinius deda, paprastai vaikai juos nešioja. Į pradines klases einantys vaikai jau gali ir nenorėti nešioti akinių. Pastaruoju metu tokio neigiamo požiūrio į akinius smarkiai mažėja. Viena to priežasčių – akinių dabar yra įvairiausių modelių, tad galima išsirinkti tai, kas vaikui patinka ir labiausiai tinka.

Kas nutinka, kai vaikas auga šeimoje, kurioje akiniai nelaikomi gydymo priemone, net jei gydytojas tvirtina, kad jie – būtini? Gydytoja atkreipia dėmesį į būkles, kurios gali būti koreguojamos tik ankstyvame amžiuje.

„Pavyzdžiui, vadinamoji akis tinginė, kai viena akis mato gerai, o kita – tarsi pritingi gerai matyti ir gyvena kitos sąskaita. Tokia būklė yra gydoma uždengiant gerai matančią akį, todėl tinginiukė yra priversta dirbti – stengtis matyti geriau ar gerai. Ši regėjimo yda yra tvarkoma gana veiksmingai, tačiau geriausias laikas tai daryti – iki mokyklos, septynerių metų. Vėliau ši būklė koreguojama sunkiai. Jei į gydytojus kreipiamasi, kai vaikas – jau paauglys, nebelabai įmanoma ką padaryti, nes pokyčiai jau būna įvykę ir smegenyse – nebemato ne tik akis, bet ir smegenys yra atpratusios matyti ryškiai“, – aiškina gydytoja.

Tarp kitų būklių, kurias reikia koreguoti, lengvinti nuo mažens akiniais, – refrakcijos ydos, pavyzdžiui, trumparegystė ar neišaugta toliaregystė, taip pat žvairumas.

Blogas matymas gali sukelti ne tik fiziologinių, bet ir psichologinių ar net socialinių problemų. Pavyzdžiui, jei augantis vaikas išlieka toliaregis ir jo regėjimas nekoreguojamas, jam sunku ilgiau žiūrėti į arti esančius objektus, pavyzdžiui, knygą ar sąsiuvinį, gali pradėti skaudėti galvą, todėl vaikas ima vengti tokių užduočių. Tėvams gali atrodyti, kad vaikas tingi, nenori mokytis, negali susikaupti, jis kaltinamas blogu charakteriu.

Jei vaikas trumparegis ir mokykloje sėdi paskutiniuose suoluose, jis gali nematyti, kas parašyta lentoje, todėl jam sunkiau mokytis, o aplinkiniai taip pat ima žiūrėti į vaiką kaip į tingintį mokytis ar mažiau gabų.

„Taip vaikams gali būti uždėtos tinginių, galiorkos, nenorinčiųjų mokytis etiketės, nors priežastys dažnai gali būti tiesiog akių sveikata – nekoreguojamos refrakcijos ydos, – sako G.Laurinavičiūtė. – Gerai matantis vaikas labiau pasitiki savimi ir aplinka, lengviau vystosi, bendrauja.“

Jei vaikas mažas, beveik 100 proc. nuo tėvų pastangų ir atkaklumo priklauso, ar akiniai bus nešiojami. „Jei tėvai supranta akinių naudą ir juos nuolat deda, net jei vaikai juos nuolat nusiima ir iš pradžių jų nenori, galiausiai prie akinių yra priprantama. Jei tik jie pajunta, kad su akiniais geriau mato, – nori akinių“, – teigia gydytoja oftalmologė G.Laurinavičiūtė.