Geriama tabletė vietoj kasdienės injekcijos

Klaipėdos universitetinės ligoninės neurologės Linos Malcienės teigimu, ligą pristabdantis gydymas geriamomis tabletėmis yra skiriamas žmonėms, kurių išsėtinė sklerozė yra stipriai pažengusi ir agresyvi, taip pat tiems, kurių atsakas į gydymą pirmosios pakopos vaistais yra nepakankamas.

„Tiek gydytojams, tiek pacientams vienas svarbiausių šio gydymo privalumų yra geriama vaisto forma. Ilgą laiką sergantiesiems galėjome pasiūlyti tik gydymą leidžiamomis injekcijomis. Jei pacientams tenka patiems kasdien susileisti injekciją, jiems tenka gyvenimą pritaikyti prie gydymo. Tuo tarpu geriama vaisto forma leidžia gydymą pritaikyti prie žmogaus kasdienių įpročių – tabletę išgerti nėra sunku“, – pasakoja gydytoja neurologė.

Anksčiau Lietuvoje sergantiesiems išsėtine skleroze buvo prieinamas tik gydymas injekcijomis. Tai nuolatinis, nepertraukiamas gydymas, dažnu atveju reikalaujantis kasdienių injekcijų, griežtos kontrolės, stebėjimo bei nuolatinių vizitų pas gydytoją.

Visiškai kitoks yra išsėtinės sklerozės gydymas tabletėmis. Gydantis geriamomis tabletėmis, gydymo režimas yra trumpalaikis: sergantieji turi gerti vaistą tik apie dešimt dienų per metus, tokį procesą kartojant pirmaisiais ir antraisiais gydymo metais. Vėliau vaisto nereikia gerti dar dvejus metus. Vaisto dozė, išgerta per dvidešimt dienų dvejų metų laikotarpyje, gali užtikrinti gydymą ketverių – penkerių metų laikotarpiui.

Naujausių klinikinių tyrimų duomenimis, beveik du trečdaliai tabletes vartojusių pacientų (64 proc.) nepatyrė ligos progreso penkerius metus nuo gydymo pradžios, o daugiau nei pusė (57 proc.) per penkerius metus neturėjo ligos atkryčio.

Sergantieji yra labiau motyvuoti laikytis gydymo

L. Malcienė pasakoja, jog jauni žmonės, kuriems diagnozuojama išsėtinė sklerozė, dažniausiai yra psichologiškai nepasiruošę ilgam ir sudėtingam gydymui.

„Natūralu, kad vyresni žmonės jau yra patyrę, kad ligos gali riboti gyvenimą. Jauniems pacientams yra labai sunku priimti išsėtinės sklerozės diagnozę, kuri jiems reiškia, kad gyvenimas bus kitoks, apribotas. Deja, liga dažniausiai diagnozuojama jauname amžiuje, kai žmonės turi visiškai kitokių gyvenimo tikslų. Šios psichologinės aplinkybės turi lemiamos įtakos gydymo sėkmei“, – patirtimi dalijasi gydytoja.

Gydytojos neurologės teigimu, jei jauni žmonės žino, kad gali gydytis patys jiems natūralioje aplinkoje, pvz., išgerti tabletę namuose, jiems nėra priežasčių vengti gydymo. Be to, kuo rečiau sergančiajam tenka lankytis ligoninėje, tuo mažesnį jis patiria nepilnavertiškumo jausmą, kylantį dėl ligos apribojimų.

Dėl šių priežasčių patogus ir paprastas gydymas tabletėmis sergančiuosius labiau motyvuoja laikytis paskirto gydymo.

„Pacientai gana lengvai toleruoja gydymą tabletėmis lyginant su terapija, kuri gali būti skausminga, turėti varginančių šalutinių poveikių kaip kad infekcijos nuo dažno vaisto įšvirkštimo“, – priduria L. Malcienė.

Išsėtinę sklerozę gydantys gydytojai žino, kaip svarbu, jog pacientai laikytųsi paskirto gydymo režimo. Pacientas iš karto gali nepajusti ar nesuprasti, kokią žalą sukelia praleista vaisto dozė, tačiau vėliau tai gali atsispindėti jo klinikiniame tyrime ar magnetinio rezonanso tyrimo rezultatuose.

Apie išsėtinę sklerozę

Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga, kuri sergantįjį lydį visą gyvenimą. Pirmieji ligą kontroliuojantys vaistai buvo sukurti vos prieš tris dešimtmečius, tačiau kasmet atsiranda naujų gydymo metodų, kurie pasiekia ir Lietuvą.