- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė ilgesnė negu vyrų, tačiau sveikatos problemų jos turi daugiau. 2011 m. didžiausią dalį moterų gyvybių nusinešė širdies ir kraujagyslių ligos (65,1 proc.) bei piktybiniai navikai (17,9 proc.). Bet pastaruoju metu daugėja moterų, kurios laisvalaikį stengiasi praleisti kuo aktyviau. Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną, kuri minima kasmet gegužės 28 d., siekiama atkreipti dėmesį į moterų sveikatą, pastebi Higienos instituto specialistai.
Lietuvoje moterų mirties priežasčių struktūra daugelį metų nekinta. Mirties registro duomenimis 2011 m. didžiausią dalį moterų gyvybių nusinešė širdies ir kraujagyslių ligos (65,1 proc.), piktybiniai navikai (17,9 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,5 proc.) ir išorinės mirties priežastys (pvz., transporto įvykiai, savižudybės, paskendimai ir pan.) (4,4 proc.).
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis Lietuvoje 2011 m. kvėpavimo ligos buvo dažniausia medicininė priežastis, vertusi moteris kreiptis į gydymo įstaigą. Tai sudarė 15,3 proc. visų apsilankymų pas gydytojus. 13,2 proc. sudarė apsilankymai dėl kraujotakos sistemos ligų, nors nuo 2007 m. mirštančiųjų nuo šių ligų mažėja.
Pasaulyje daugėja senyvo amžiaus žmonių, todėl didėja žmonių sergamumas (naujų atvejų skaičius) ir ligotumas (iš viso sergančiųjų skaičius). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis ateityje Europos regione 1 iš 5 moterų iki 75 metų amžiaus susirgs vėžiu. Šiuo metu Europoje moterys daugiausiai serga krūties (28 proc.), storosios žarnos (13,2 proc.), plaučių (6,7 proc.), gimdos (5,8 proc.), gimdos kaklelio (3,8 proc.) piktybiniais navikais.
Lietuvos vėžio registro duomenimis miesto moterų sergamumas ir ligotumas krūties piktybiniais navikais buvo didesnis, tuo tarpu gimdos kaklelio navikais buvo didesnis tarp kaimo moterų. Didžiausias sergamumo krūties piktybiniais navikais rodiklis (180,1 atvejo 100 tūkst. moterų) yra tarp 65 m. ir vyresnių moterų. Didžiausias sergamumas gimdos kaklelio piktybiniais navikais yra 46–64 m. amžiaus moterų grupėje (46,32 atvejai 100 tūkst. moterų).
Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, nuolat didėja sergamumas odos vėžine liga – melanoma. Moterų ligotumas (482,42 atvejų 100 tūkst. gyventojų) melanoma 2011 m. buvo 1,7 karto didesnis negu vyrų (284,37 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Miesto gyventojų ligotumas melanoma (453,66 atvejų 100 tūkst. gyventojų) buvo 1,7 karto didesnis negu kaimo žmonių (259,8 atvejų 100 tūkst. gyventojų). Didžiausias mirtingumas pastebėtas: Palangos (8,98 atv./100 tūkst. gyv.), Pakruojo (8,46 atv./100 tūkst. gyv.) rajonuose.
„Lietuvoje ligotumas piktybiniais navikais didėja ir tarp vyrų, ir tarp moterų. Dėl ilgėjančios šalies žmonių gyvenimo trukmės, vis daugiau turime sergančių senyvo amžiaus žmonių, kurie sėkmingai gydomi gyvena toliau, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus l. e. vadovo pareigas Šarūnas Alasauskas. – Todėl svarbu, kad žmonės dalyvautų ligų prevencinėse programose. Jomis siekiama diagnozuoti pirminius ląstelių pakitimus, – laiku pradėjus gydymą, tolesnio vėžio plitimo galima išvengti."
Dabar veikia gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų; krūties vėžio prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų; storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus. Ji pradėta 2009 m., mat naujų atvejų skaičius storosios žarnos piktybiniais navikais Lietuvoje yra didelis, ypač 65 m. ir vyresnių amžiaus grupėje (215,82 atv./100 tūkst. gyv.).
Moterų ligotumo (231,96 atv./100 tūkst. gyv.) storosios žarnos piktybiniais navikais rodiklis yra didesnis negu vyrų (173,23 atvejų 100 tūkst. gyventojų). Miesto gyventojų sergamumo storosios žarnos piktybiniais navikais rodiklis 2011 m.mažėjo, o tarp kaimo gyventojų – didėjo.
2010 m. atlikto Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo rezultatai parodė, kad vis daugiau žemesnio išsilavinimo moterų rūko. Dėl prastos ir nesubalansuotos mitybos vis didesnė žmonių dalis nutunka. Didžiausią antsvorį, kuomet kūno masės indeksas siekia 25-29 kg/m2 2010 m. turėjo 37,7 proc. 55-64 m. amžiaus moterų. Mažiausią antsvorį (14,3 proc.) turėjo 20-24 m. amžiaus moterys. Bet pastaruoju metu daugėja žmonių, kurie savo laisvalaikį stengiasi praleisti kuo aktyviau. 2010 m. gyvensenos tyrimo rezultatai atskleidė, kad laisvalaikiu bent 4 dienas per savaitę dažniausiai mankštinasi 55-64 m. amžiaus moterys (37,3 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių2
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...