Įsigaliojo pataisos

„Nors kasmet vidutiniškai įregistruojama tiktai apie pusšimtį smurto atvejų prieš medikus, bendraujant su medikų bendruomene tampa akivaizdu, kad smurto atvejų yra kur kas daugiau. Ypač dažni smurto atvejai prieš greitosios medicinos pagalbos (GMP) gydytojus, paramedikus, skubiosios pagalbos gydytojus, šeimos gydytojus, ambulatorines paslaugas teikiančius sveikatos specialistus. Dažnai tai yra psichologinis smurtas, deja, neretai ir fizinis“, – projektų svarstymo metu sakė pataisų iniciatorė Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.

Iki šiol galiojusiuose teisės aktuose, anot jos, buvo akivaizdus disbalansas tarp sveikatos priežiūros specialistų teisių ir pareigų bei pacientų teisių ir pareigų.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisos įsigaliojo pirmąją šių metų dieną.

Jomis numatyta, kad medikai gali atsisakyti teikti medicinos paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą.

Kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima tik tuo atveju, kai pacientas savo veiksmais kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito dalyvaujančio darbuotojo ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių nėra.

Pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti arba tęsiama nedelsiant.

Priimtais pakeitimais taip pat nustatyta, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos patalpose, skubiosios medicinos pagalbos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos padalinio patalpose, pacientų ir sveikatos priežiūros specialisto saugumo užtikrinimo tikslais gali būti atliekamas vaizdo ar garso stebėjimas ir įrašymas.

Smurtas: dažniausiai su pacientų agresija susiduria GMP medikai, tačiau būna, kad žodžių ir kumščių nevaldo ir paguldyti į ligonines. / G. Namentkevič, Vilmanto Raupelio nuotr.

Yra dviprasmybių

Ar šios pataisos realiai apsaugos medikus? GMP tarnybos generalinis direktorius Donatas Paliulionis mano, kad tai didelis žingsnis į priekį, tačiau įžvelgia ir spragų.

– Kaip vertinate sprendimą leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas? – pasiteiravome D. Paliulionio.

– Gera iniciatyva, kurios jau seniai reikėjo. Tokios priemonės turėtų padėti užtikrinti medikų saugumą ir pagerinti darbo sąlygas. Medikų apsauga būtina ne tik jų fizinei ir emocinei gerovei, bet ir tam, kad jie galėtų sutelkti dėmesį į savo svarbiausią misiją – pacientų sveikatos priežiūrą. Tačiau yra ir dviprasmybių, slidžių vietų, kurios kelią daug klausimų.

Medikų apsauga būtina ne tik jų fizinei ir emocinei gerovei, bet ir tam, kad jie galėtų sutelkti dėmesį į savo svarbiausią misiją – pacientų sveikatos priežiūrą.

– Ar personalui bus paprasta pasinaudoti naująja tvarka?

– Kaip ir minėjau, dviprasmybių taisyklėse yra. Pavyzdžiui, teiginys „kelia grėsmę sveikatai ar gyvybei“. Tai gana aiškus kriterijus, tačiau praktikoje gali kilti klausimų dėl grėsmės vertinimo. Ar tai turi būti fizinė grėsmė, ar taip pat ir psichologinis smurtas? Grėsmė gyvybei puikiai suprantama sąvoka, bet grėsmė sveikatai? Gali būti ne tik fizinis smurtas, bet ir psichologinis. Kaip įvertinti, ar grėsmė yra reali ir pagrįsta?

Kitas pavyzdys – sąlyga, jei „žemina garbę ir orumą“. Ši sąvoka yra subjektyvi. Kas nustatys, ar elgesys buvo nepagarbus, ir ar tai pakankama priežastis nutraukti paslaugų teikimą? Be aiškių gairių tai gali sukelti nesutarimų tarp pacientų ir medikų.

Toliau – išimtys sveikatos būklės atvejais. Čia taisyklės aiškios – jei netinkamas elgesys kyla dėl paciento sveikatos būklės, atsisakyti paslaugų teikti negalima. Tad, kaip ir minėjau, riba yra labai slidi, pavyzdžiui, neblaivūs, susižaloję, agresyvūs pacientai. Kas gali paneigti, kad paciento agresyvumas, dažnai nulemtas alkoholio vartojimo, taip pat gali būti laikomas sveikatos būklės įtaka? Praktikoje sveikatos būklės vertinimas gali būti sudėtingas.

Ši įstatymo dalis gali veikti nebent tada, kai naudojamasi kūno kameromis. Tuomet medikas turėtų įrodymą, kad taikytos ar netaikytos priemonės buvo pagrįstos.

Operatyviai: kasmet vidutiniškai įregistruojama apie pusšimtį smurto prieš medikus atvejų, kai prireikia pareigūnų įsikišimo. / G. Namentkevič, Vilmanto Raupelio nuotr.

Dirbs su vaizdo kameromis

– Kiek GMP tarnybai reikia įsigyti kūno kamerų, kuriomis būtų galima filmuoti sudėtingas situacijas?

– Lietuvoje kiekvieną dieną budi apie 218 GMP brigadų. Tad planuose – įsigyti 436 kameras pirmam etapui. Tačiau dar laukia ilgas procesas. Šiuo metu kūno kamerų panaudojimo tvarkos aprašas, parengtas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), yra pateiktas derinti Teisės aktų informacinei sistemai (TAIS). Suderinus bus pasirašytas sveikatos apsaugos ministrės.

Patvirtinus naudojimo tvarką, reikės parengti GMP tarnybos aprašą, remiantis SAM patvirtintomis gairėmis. Procesas ilgas, nes turime apsispręsti, kur ir kiek laiko saugosime kamerų duomenis, turėsime atlikti poveikio vertinimą asmens duomenų apsaugai. Parengtą tvarką turėsime suderinti ne tik GMP tarnybos viduje, bet ir su socialiniais partneriais (profesinėmis sąjungomis) ir, žinoma, su pacientų organizacijomis. Atlikus visus šiuos veiksmus, bus pradėti viešieji pirkimai. Kadangi tiek kūno kamerų, tiek serverių ir kitų dedamųjų kaina gana aukšta, pirkimas taps tarptautinis ir užtruks mažiausiai šešis mėnesius.

Saugumas: GMP tarnybos vadovas D. Paliulionis sako, kad įstatymo pataisos palengvina situaciją, tačiau kelia naujų klausimų. / sam.lrv.lt nuotr.

– Ar yra galimybių, kad tam lėšų skirs SAM?

– Kol kas šiuo klausimu su SAM atstovais nebuvome susitikę.

– Kiek GMP tarnybos medikų pernai nukentėjo nuo pacientų? Kokios dažniausios situacijos?

– Psichologinį smurtą medikai patiria, galima sakyti, kasdien, dėl fizinio statistikos neturiu.