Medikai: situacija dėl vandens negeriančių lietuvių – kritiška

Plačiau apie tai pasakojo vidaus ligų gydytoja Bočena Markevič.

– Kodėl lietuviai vis dar negeria vandens?

– Yra kažkoks vidinis įsitikinimas, klaidinga nuomonė, kad galima pakenkti geriant per daug skysčių, ypač, kai sveikata yra gera. Yra atsiradusios skaičiuoklės, kaip galima paskaičiuoti, koks yra skysčių poreikis individualiam žmogui. Tačiau turiu nustebinti, kad nėra tokios taisyklės, kiek reikia išgerti konkrečiam žmogui. Mes kiekvienas turime individualų poreikį. Jei vienam žmogui užtenka 1,5 l per parą, tai kitam gali būti ir 4 l per mažai. Mes dirbame skirtingą darbą. Esame skirtingo kūno sudėjimo. Skirtingai prakaituojame. Kad lietuviai geria mažai skysčių, tai yra faktas. Mes neturėtume eilės problemų. Ilgą laiką geriant mažai, išsivysto inkstų akmenligės rizika, gali būti ir aukšto kraujospūdžio viena iš priežasčių. Žmonių įsitikinimas yra atėjęs iš to, kad, kai žmonės serga inkstų ligomis, tada iš tikrųjų reikia skaičiuoti skysčių poreikį ir negalima daugiau išgerti. Bet kažkodėl sveiki žmonės taiko tai sau, kur iš principo perdozuoti geriant vandenį neįmanoma. Mūsų inkstai tam skirti, kad filtruotų ir šalintų skysčius. Inkstus galime palyginti su skalbimo mažina. Jų funkcija „išskalbti“ mūsų organizmą. Įjunkime skalbimo mašiną be vandens ir mes tikrai neišvalysime skalbinių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tikrai dėl vandens negeriamumo yra neramu?

– Tikrai, ypač tai pasireiškia per karščius. Nors, kai yra ir šildymo sezonas, mes nejučia prakaituojame, netenkame skysčių. Skaičiai jau parodė, kiek žmonių pateko į ligoninę būtent dėl per mažo skysčių vartojimo. Žmonės įsivaizduoja, kad geria, bet niekada nematuoja kiekio. Kai paklausiame paciento, kiek išgeria vandens, jam atrodo, kad labai daug. Kai pradedame skaičiuoti, pasirodo, kad pagrinde yra kava. O kava juk pašalina skysčius iš organizmo.

– Ar yra vienas, auksinis matmuo, kiek gi reikia išgerti vandens per parą?

– Suaugęs žmogus nejaučia troškulio. Troškulio nejaučiame, kol nėra 1 l skysčių defecito. Jei pajautėme troškulį, reiškia, turime išgerti 1 l vandens. Iki litro troškulio mes suaugę nejaučiame. Vaikams troškulys dažniau pasireiškia. Kai dienos metu jaučiamas staigus alkio jausmas, rekomenduotina išgerti vieną stiklinę vandens. Jei išgėrus ir palaukus 20 min. alkis praėjo, o troškulys atsirado, reiškia, turime gerti, o ne valgyti. Dažniausiai mes supainiojame troškulį su alkiu, prisivalgome. Nemokame atpažinti, kada mums reikia skysčių.

– Kaip išsiugdyti įprotį gerti pakankamai vandens?

Inkstus galime palyginti su skalbimo mažina. Jų funkcija „išskalbti“ mūsų organizmą. Įjunkime skalbimo mašiną be vandens ir mes tikrai neišvalysime skalbinių.

– Reikia pastovia gurkšnoti vandenį, kas 10-15 min. po vieną, du gurkšnelius. Suaugusiam žmogui reikia ne mažiau 2 l vandens išgerti, ypač per karščius. Jei yra poreikis, galima išgerti ir daugiau. Jei dirbame sunkiai, jei sportuojame, vandens mums reikia daugiau. Ilgainiui neatstatant skysčių, gali vystytis dehidratacija, sutrikti inkstų veikla, širdies ritmo sutrikimai. Žmogaus organizmas praktiškai yra sudarytas iš vandens. Visi biologinės ir cheminės reakcijos vyksta būtent vandenyje.

– Kaip dažnai pacientui atėjus pas jus, pradedate pokalbį klausimu apie vandenį?

– Pakankamai dažnai. Ypač jauni žmonės ateina su galvos svaigimu, silpnumu, net pykinimu. Ir pagrindinė priežastis būna nepakankamas skysčių gėrimas. Ypatingai, kai žmonės sveiki, neturi lėtinių ligų, skundžiasi bendru silpnumu, galvos svaigimu. Padarai tyrimus ir matosi, kad tikrai mažai geria vandens. Lietuvoje tinka gerti vandenį ir iš čiaupų. Reikia tiesiog imti ir gerti daugiau.