Merginos išpažintis: depresija, trys savižudybės ir ilgos savaitės psichiatrijos

Depresija nėra nauja liga, esame ne kartą girdėję apie savižudybes, kurias sukelia būtent depresija. Tačiau retas rimtai žiūri į tai tol, kol ši liga nepasibeldžia į artimųjų, draugų ar mūsų pačių duris. Iki tol depresija sergantys žmonės atrodo keisti ar net juokingi, nes jų liūdesiui dažnai nėra tiesioginės priežasties. Ypač skaudu, kai jauni žmonės suserga ja, nes jiems, atrodytų, nėra ko liūdėti, juk jaunystė – gražiausi metai. Įsileidusiems depresiją ji tampa skaudinanti ir labai artima draugė, valdanti kone visą gyvenimą. Tai ne vien bloga nuotaika, ar nenoras bendrauti, tai būsena, kurią dažnai veja ir daug drastiškesni poelgiai. Tai neviltis, skausmas, kurį norisi nutraukti bet kokiais būdais, todėl vėliau ir tenka girdėti apie dar vieną savižudybę.

Sunkumų kelias

Gražinos kelionė nebuvo lengva. Depresija ji susirgo dar besimokydama mokykloje, dvyliktoje klasėje. Šie metai visiems abiturientams yra sunkūs, tačiau po egzaminų sesijos visi drauge linksmai švenčia paskutinį skambutį, išleistuves ir startą į naują, kupiną netikėtumų gyvenimą. Tačiau Gražina tas dienas praleido Všį Vilniaus respublikinėje ligoninėje, psichosomatinių ligų skyriuje apsupta seselių, daktarų, apsiašarojusių artimųjų bei draugų. Šiame skyriuje ji kone kiekvieną dieną lankydavosi pas psichologą ir psichiatrą, kuriems pasakodavo savo išgyvenimus, gydė sielos žaizdas, taip pat gaudavo vaistų depresijai gydyti. Išėjusi bandė gyventi kartu su visais šiame, kaip pasirodo, kai kam labai nedraugiškame pasaulyje, tačiau palūžo ir vėl pakėlė ranką prieš save. Aštuoniasdešimt tablečių dar dvidešimties metų nesulaukusiai merginai nepasirodė netinkamas bilietas į kitą pasaulį. Ryte Gražiną rado į darbą besiruošianti mama.

“Patyriau šoką, pergyvenimu to nepavadinsi. Kai radau ją be sąmonės, pamaniau, kad jei jos neatgaivins kartu baigsis ir mano gyvenimas. Kol Gražina buvo komos būsenoje, 13 valandų sėdėjau ir verkiau“, - pasakojo merginos mama.

Taip Gražina atsidūrė Naujosios Vilnios Psichiatrinėje ligoninėje. Čia griežta tvarka. Lankytojai į palatas neįleidžiami, leidžiama bendrauti tik tam skirtame kambaryje, negalima turėti jokių prietaisų galinčių sužeisti kitus ir save, į šį sąrašą įeina viskas: pakrovėjai, virbalai, šakutės ir t.t. Net pasivaikščiojimas koridoriumi yra stebimas slaugytojų. Paklausta, ko labiausiai trūko šioje ligoninėje, Gražina neslėpė, kad trūko psichologo, kuriam galėtų pasakoti, kas ją graužia.

“Čia tiesiog duodavo vaistus ir viskas”, - sakė ji.

Visą, kas susikaupę Gražinos viduje ten ir liko visą laiką gulint ligoninėje. O ligoninės aplinka dar labiau stūmė į dar gilesnį depresijos liūną, slėgė sunkūs ligoniai. Jų buvimas šalia vertė jaustis dar didesniu ligoniu, o problemas daryti gilesnėmis, nei jos yra. Depresija – sielos, minčių liga, todėl ją gydyti be galo sunku. Gražinai ligoninėje tik blogėjo, tad iš ten ją pasiėmė tėvai.  Tačiau sergantiems depresija žmonėms ne taip lengva pagyti ir šiai merginai taip pat reikės laiko. Gražina teigė, kad santykiai su tėvais pagerėjo, tačiau jos mama nori daugiau atvirumo.

“Norėčiau, kad ji pasakytų, mama, man bloga ir papasakotų, kas ją slegia. Stengiuosi ją prakalbinti, bet ne visada pavyksta, o juk gyvenime nėra tokio siaubo, kurio negalėtum papasakoti mamai. Ji tikrai viską supras ir viską atleis". Gražina supranta kokį siaubą išgyveno jos artimieji, tačiau ir jie tūrėtų suprasti, kokį siaubą išgyveno ji.

Kodėl depresija sergantys žmonės grįžtą į gydymo įstaigas?

Psichologės Rūtos Butkutės komentaras

Nėra vienos priežasties, kodėl žmogus suserga depresija. Liga gali būti susijusi ne tik su išorinėmis priežastimis, tai gali būti genetinė, endogeninė depresija, kuri yra sunkiau pagydoma. Šiandien jauni žmonės susiduria su daugybe sunkumų t.y. konfliktai - tiek vidiniais, tiek išoriniais - konkurencija, artimųjų netektis - visa tai gali sukelti depresiją. Gali būti ir daugybė kitų priežasčių. Be to, žmonės į viską reaguoja skirtingai, taigi ir individualios žmogaus savybės lemia, kiek jis įniks į ligą. Yra buvę atvejų, kai žmonės jau susitvarko, išeina iš gydymo įstaigos, bet grįžta atgal. Pastebėta, kad liga gali atsinaujinti sezoniškai, rudenį ar pavasarį, kai vyksta oro kaitos. Taip pat grįžimą į ligoninę lemia pasipainioję didesni sunkumai ar susidūrimas su stresu, kitomis krizėmis. Čia žmogui bandoma pagelbėti, ieškomos ligos pasikartojimo priežastys, kartais tai būna tai, kad žmogus negali išreikšti neigiamų, agresyvesnių emocijų. Pagydyti šiai ligai reikia nemažai laiko.