Metus trukusi onkologų analizė išryškino senas krūties vėžio problemas

  • Teksto dydis:

Vienoje svarstyklių pusėje – optimistinės žinios: naujausiais Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 15 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu, ir net 5,6 tūkst. jų su šia diagnoze gyvena 10 metų ir ilgiau. Juk, kaip nuolat pabrėžia onkologai, daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų. Tačiau yra ir kita svarstyklių pusė – Lietuvoje išgyvenamumas, susirgus krūties vėžiu, ir toliau išlieka prasčiausiu Europoje.

Nors mamografinės patikros programa Lietuvoje vykdoma jau daugiau nei 15 metų, ženklaus mirtingumo rodiklių sumažėjimo dar nematyti. 32 proc. visų naujų krūties vėžio atvejų diagnozuojami pažengusiose III ir IV stadijose, praneša NVI.

Kodėl? Tai ne retorinis klausimas, todėl NVI ekspertai drauge su partneriais kone metus analizavo krūties vėžio atrankinės patikros programą ir turi keletą konkrečių pasiūlymų, kurie užtikrintų greitesnį, sklandesnį pacienčių patekimą pas gydytoją, visapusę sergamumo analizę ir, galiausiai, padėtų pasiekti esminį tikslą – sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio. Apie tai – pokalbis su NVI prevencinių programų koordinatore, gydytoja radiologe dr. Rūta Briediene.

– Kone metus dirbote krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos efektyvumo didinimo projekte. Kaip ši programa atrodo iš gydytojo onkologo varpinės?

– Pradedant kalbą apie onkologines ligas, kiekvienas su jomis susiduriantis specialistas pasakytų tą patį – būtina vėžio profilaktika siekiant sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Tai PSO nurodomi paprasti ir visiems žinomi sveikos gyvensenos įpročiai – sveika mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas ar sumažinimas bei profilaktinės patikros. Šį sąrašą reikia ne tik žinoti, bet ir jo laikytis, ugdyti šiuos įpročius. Dažnai pacientas ar pacientui artimas žmogus nustačius vėžį pasako – kodėl gi aš nesirūpinau savo sveikata… Kodėl gi aš nepasitikrinau anksčiau… Profilaktiniai tyrimai nėra skausmingi, trunka neilgai, valstybė juos apmoka, eilių patikrai paprastai nėra. Žinoma, turime ir labai liūdnų atvejų, kai net ir nustačius ligą anksti, ji nepasiduoda gydymui, greitai progresuoja ir ją sunku suvaldyti net skiriant patį naujausią ir efektyviausią gydymą. Tačiau tokie atvejai labai reti. Žymiai dažniau susiduriame su baime – diagnostinių procedūrų, pačios diagnozės, gydymo baime. Dėl to mes, gydytojai, nuolat primename apie patikras, dalijamės visa informacija apie diagnostinius tyrimus, nurodydami jų privalumus ir trūkumus, galimybes atlikti gretimose gydymo įstaigose. Trūksta tinklapio, kurioje būtų pateikta aiški informacija apie visas programas, nurodyta dalyvavimo tvarka, informacija apie tyrimus bei kita reikalinga informacija.

– Ką siūlote programos rėmuose daryti kitaip?

– Išanalizavus situaciją Lietuvoje, kitų šalių patirtį bei Europos Sąjungos ir kitų šalių rekomendacijas užtikrinant efektyvią prevencinių programų veiklą, išryškinome pagrindines organizacines problemas, kodėl atrankinės mamografinės patikros programos (AMPP) Lietuvoje veikia neefektyviai. Atitinkamai pateikėme pasiūlymus ir schemas, kaip tai pakeisti. Pagrindinės problemos yra šios: 

Nesukurta centralizuota kvietimų sistema, dėl to pasitikrina nepakankamas moterų skaičius, moterims nepatogi registracijos sistema tyrimams. Moterys turi gauti asmeninį kvietimą pasitikrinti su informacija, kur ir kada atvykti, ir tam neturi reikėti šeimos gydytojo siuntimo;

Nesutvarkytas tolimesnis ištyrimas po mamogramos, jeigu tyrimo metu rasta pakitimų. Moterys pačios kreipiasi į gydymo įstaigas, kartais atlieka tyrimus privačiose įstaigose,  gaištamas laikas iki diagnozės nustatymo ir gydymo pradžios, taip pat reikalingi papildomi vizitai ar registracijos pas šeimos gydytojus norint gauti siuntimą. Taip neturėtų būti. Nustačius neaiškius pokyčius mamogramose, moteris per savaitę nuo mamogramos atlikimo turėtų gauti asmeninį kvietimą papildomiems tyrimams su informacija, kada ir kur jai atvykti. Tokiu būdu supaprastintume registracijos tvarką, sumažintumėme darbo krūvį šeimos gydytojams, kurie nebeturėtų rašyti siuntimų kiekvienai pasitikrinti norinčiai moteriai, bei sumažintume moterų stresą neprisiskambinant registracijai ar laukiant ilgose eilėse tyrimams.

dr. Rūta Briedienė. 

Nesukurtas patikros registras, dėl to neužtikrinamas visų reikalingų duomenų kaupimas bei epidemiologinės situacijos analizė, nėra galimybės pilnavertiškai įvertinti programos eigos bei galimų trūkumų.

Nėra visuotinio vaizdų archyvo, todėl neįmanomas intervalinių navikų vertinimas, radiologų darbo kokybės auditavimas. Kartais moterys atvyksta konsultacijai po programos į NVI po jau atliktos mamografijos, tačiau tyrimo vaizdų neatsiveža, o mes jų nematome elektroninėse sistemose. Tuomet yra du keliai – arba kartoti tyrimus (papildomos lėšos, spinduliuotė, kt..) arba moteriai vykti atgal ir tuos vaizdus atsivežti naujai konsultacijai. Tai labai nepatogu tiek gydytojams, tiek pacientei.

Atsižvelgiant į sergamumą krūties vėžiu Lietuvoje bei tarptautines rekomendacijas, siūlome pradėti profilaktinę mamografinę patikrą nuo 45 ir tęsti bent iki 75 metų amžiaus. Šiuo metu pagal prevencinę programą tikrinamos moterys 50–69 metų amžiaus.

Be abejo, yra daugybė kitų problemų, kurias reikia spręsti – tai ir specialistų nenutrūkstami mokymai, svarbių programas koordinuojančių centrų steigimas, kurie turėtų valdyti visą programos eigą ir užtikrinti jos efektyvų funkcionavimą, kokybiška darbo įranga visose dalyvaujančiose gydymo įstaigose visoje Lietuvoje, kruopštus duomenų rinkimas.

Dar vienas svarbus mūsų siūlomas pakeitimas – praplėsti prevenciškai tikrinamų moterų amžiaus grupes. Atsižvelgiant į sergamumą krūties vėžiu Lietuvoje bei tarptautines rekomendacijas, siūlome pradėti profilaktinę mamografinę patikrą nuo 45 ir tęsti bent iki 75 metų amžiaus. Šiuo metu pagal prevencinę programą tikrinamos moterys 50–69 metų amžiaus.

– Neretai moterys bijo mamogramos dėl fizinio diskomforto, skausmo ir esą krūties pažeidimų. Ką galima pirmąkart tyrimui ateinančiai moteriai pasakyti, kaip ją nuraminti?

– Deja, ir šiandien matome, kiek daug mitų vis dar gyvena tarp mūsų – apie ligas, apie vakcinas, apie tyrimus. Taip nutinka tuomet, kai trūksta informacijos, kai remiamės tik kažkur nugirsta kažkieno patirtimi. Todėl svarbiausias mūsų uždavinys – šviesti visuomenę, teikti informaciją apie visus galimus tyrimus, apie jų privalumus ir trūkumus, bei kantriai atsakinėti į klausimus jau susitikus. Deja, ne visada visas medicinos personalas turi tam laiko ir noro. Juk net registratorė, technologė gali nuraminti moterį, paaiškinti. Labai svarbi pirmoji patirtis atliekant tyrimus, todėl medicinos personalo mokymai yra neatsiejama programos dalis. Kiekvienas iš mūsų norėtų sutikti šiltus, ramius, profesionalius specialistus, tad turime to siekti. Žinoma, labai retais atvejais mamografijos tyrimas, kuomet krūtis iš viršaus paspaudžiama kompresine mentele gali būti kažkiek nemalonus, ypač jei krūtis ir šiaip yra jautri, skausminga. Visada rekomenduoju atvykti tyrimui po mėnesinių, kai krūtis mažiau jautri, įspėti tyrimą atliekantį technologą, kad krūtis jautresnė ir kad moteris baiminasi tyrimo, tuomet technologai gali naudoti mažesnį suspaudimą, tyrimą atlikti lėčiau. Reikia paminėti, kad suspaudimas gerina gaunamo vaizdo kokybę, mažina gaunamą spinduliuotės dozę ir leidžia tiksliau nustatyti diagnozę. Ir visada žinokite, jei mamografija jums itin nemaloni procedūra – yra ir kitų tyrimų. Svarbu atvykti, o gydytojas gali parinkti įvairius tyrimus diagnozei nustatyti. Tik tai galima padaryti kreipiantis ne pagal prevencinę programą, o į savo šeimos gydytoją.

Ir visada žinokite, jei mamografija jums itin nemaloni procedūra – yra ir kitų tyrimų. Svarbu atvykti, o gydytojas gali parinkti įvairius tyrimus diagnozei nustatyti.

– Ar yra skirtumų tarp  provincijos ir miesto? Paanalizuokime, kodėl moterims iš kaimo sunkiau patekti pas gydytojus? Ar yra organizuojamas jų atvežimas, joms pašalinami trikdžiai?

– Nuo seno buvo įprasta mūsų institute paskirti dieną moterų ištyrimui iš kurio nors miesto, joms atvežti būdavo organizuojamas autobusas. Tai tikrai papildomos išlaidos savivaldybei, nors moterims tai būdavo patogi proga pasitikrinti. Kaip jau minėjau, pagrindinė problema Lietuvoje – organizuotos patikros trūkumas. Kiekviena moteris, kuri priklauso pagal prevencinę programą tiriamo amžiaus grupei, turėtų gauti asmeninį kvietimą su informacija, kur ir kada ji gali pasitikrinti. Kvietimas patikrai turi būti išsiunčiamas iš koordinacinio centro, nepriklausomai nuo apsilankymo pas šeimos gydytoją.  Mamogramos atlikimo vieta turėtų būti parinkta pagal trumpiausią atstumą nuo jos faktinės gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, Nyderlanduose, Švedijoje programa organizuota tokiu būdu, kad moteriai nereiktų vykti toliau nei dešimt kilometrų nuo savo gyvenamosios vietos tyrimui atlikti.  Atlikus mamografijos tyrimą ir nustačius pokyčius, kuriuos reikia toliau tirti, moteris turėtų vėl gauti kvietimą į specializuotą krūties ligų tyrimų centrą su informacija, kada ir kur atvykti. Tokiu būdu visos moterys – tiek gyvenančios mieste, ties kaime, turėtų vienodas galimybes pasitikrinti laiku ir tinkamai, išvengiant streso registruojantis tyrimams ir laukiant eilėse.

– Koks yra šeimos gydytojo vaidmuo vykdant prevencinę programą?

– Pagal šiandien galiojančią tvarką šeimos gydytojas tiesiogiai dalyvauja programoje, išrašydamas moterims siuntimus. Įsigaliojus organizuotai patikrai, siuntimą ir tuo pačiu kvietimą dalyvauti patikroje bei kvietimą papildomiems tyrimams siųstų koordinacinis centras, o šeimos gydytojas e. sistemoje galėtų matyti, kaip jo apylinkės pacientė dalyvauja tyrimuose, ar reikalingi papildomi tyrimai.  Esant reikalui, pavyzdžiui rekomendavus profilaktiškai atlikti ultragarsinį tyrimą, šeimos gydytojas išrašo siuntimą jam atlikti bei atžymi rastus pokyčius moters e. kortelėje.  Šeimos gydytojo darbas kur kas svarbesnis išaiškinant moterims prevencijos svarbą, paskatinant jas dalyvauti bei gydant didžiąją dalį susirgimų. Siuntimų rašymas tikrai turėtų būti automatizuotas ir perduotas skaitmeninėms sistemoms pagal sudarytus kvietimų sąrašus.

– Ką sėkmingai daro kitos šalys, kokiomis gerosiomis praktikomis galėtume pasinaudoti? Girdėjau, kad Suomijoje, kai moteris ignoruoja kvietimą pasitikrinti, informuojamas darbdavys ir jis suteikia laisvą dieną pasidaryti reikalingus tyrimus.

– Iš tiesų, galima pasidžiaugti, kad žmonių sąmoningumas auga. Kasmet vis daugiau žmonių tikrinasi profilaktiškai – pagal krūties, prostatos, storosios žarnos ir gimdos kaklelio prevencines programas. Privačiose gydymo įstaigose labai populiarūs profilaktinių patikrų tyrimo paketai, kuriuos perka patys žmonės ar kasmet užsako įmonės savo darbuotojams. Žmonės naudojasi privačių draudimų paslaugomis, kurie padengia ir prevencinių tyrimų (diagnostinių, kraujo tyrimų ir kitų) išlaidas.  Prevencinės patikros dėl onkologinių ligų programos apmokamos valstybės, tad tiesiog būtų neprotinga jomis nepasinaudoti.

Kai kuriose šalyse, neatvykus tikrintis pagal valstybės finansuojamą patikros programą, o vėliau norint atlikti tuos pačius tyrimus, jie nėra apmokami ligonių kasų, žmogus turi pats už juos susimokėti. Visose šalyse, kur įdiegta organizuota patikra, yra analizuojamos priežastys, kodėl žmogus neatvyko tyrimui ir stengiamasi tas priežastis pašalinti. Na, o kol procesas nėra organizuotas, t.y., kol moterys nėra kviečiamos centralizuotai, nėra galimybių patikrinti ir išaiškinti, kodėl moteris neatvyko, ar ji buvo pakviesta, gal nesilanko pas šeimos gydytoją ar neturi lėšų atvykti.  Labai tikiuosi, kad įdiegus organizuotą patikrą, šios problemos bus išspręstos. Ko gero, svarbiausia, kad kvietimas pasiektų moteris. Lietuvoje sąrašus galvojama formuoti pagal Registrų centro duomenis, tačiau mes kasdien susiduriame su problema, kai asmenų deklaruota ir gyvenamoji vieta nesutampa, tad tokiu atveju moteris negautų siuntimo, kuris būtų siunčiamas pagal deklaruotą gyvenamą vietą. Tad sprendžiant šias duomenų tikslinimo problemas turi dirbti specialistų komanda ir rasti geriausią sprendimą.


Apie ligą

Krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. 2020 m. pasaulyje buvo nustatyti 2,3 mln. naujų krūties vėžio atvejų. Didžiausi sergamumo rodikliai stebimi vakarietiško gyvenimo būdo aukšto pragyvenimo lygio šalyse. Tuo tarpu Lietuvoje kas metus nustatoma daugiau nei 1600 naujų šios onkologinės ligos atvejų ir sergamumo rodiklis 2015 m. buvo 104,5 atvejai 100 000 moterų. Yra stebimas sergamumo rodiklių didėjimas.

Nors Lietuvoje jau nuo 2005 m. yra vykdoma atrankinės mamografinės patikros programa, kurios tikslas yra sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio jį nustačius ankstyvose stadijose, tačiau ankstyvose stadijos nustatoma tik apie 70 proc. visų krūties vėžio atvejų.

Krūties vėžys taip pat yra ir dažniausia mirties priežastis nuo vėžio moterims. Pasaulyje kasmet nuo šios ligos miršta daugiau nei 685 tūkst. moterų, kas sudaro beveik 7 proc. visų mirčių nuo vėžio imant abi lytis kartu. Lietuvoje tarp moterų 15 proc. visų mirčių nuo vėžio yra mirtys nuo krūties vėžio, 2015 m. nuo šios ligos mirė 570 moterų, o mirtingumo rodiklis – 36,4 mirtys 100 tūkst. gyventojų. Mirtingumo rodikliai Lietuvoje nuolatos mažėja.

Galima pasidžiaugti ir gerėjančiais išgyvenamumo susirgus krūties vėžiu rodikliais. 2015 m. duomenimis, penkerius metus po diagnozės išgyvena daugiau nei 77 proc. moterų, išgirdusių šios ligos diagnozę. Vien nuo 2000 m. šis rodiklis augo dešimtimis procentų. Mažėjantys mirtingumo rodikliai ir ilgėjantis išgyvenamumas susirgus turi įtakos ligotumo rodiklių gerėjimui: 2015 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 15 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu, 5,6 tūkstančiai iš jų su šia diagnoze gyvena 10 metų ir ilgiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tik

Tik portretas
Kodėl ši programa brukama kaip privaloma , gal todėl, kad šeimos gydytojas gauna finansavimą ?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių