Onkologinių ligų diagnostika šiandien jau neatsiejama nuo naujausio pozitronų emisinės tomografijos (PET) tyrimo. Taikant PET kartu su kompiuterine tomografija (KT) ligos diagnozė yra ypač tiksli, o gydymas – daug efektyvesnis, rašoma LSMU pranešime.

Pastarųjų metų „Eurostat“ duomenimis, lyginant su Vakarų Europa, Lietuvoje PET ir KT taikomas keliolika kartų rečiau. Pagrindinė to priežastis – PET tyrimui reikalingo radioaktyvaus preparato trūkumas. Nors šį preparatą būtų galima gaminti ir Lietuvoje, jis vis dar perkamas iš užsienio valstybių, todėl tyrimas yra labai brangus ir sunkiai prieinamas.

Būtina gamintis patiems

Moderniam tyrimui reikalingas radioaktyvus preparatas dėl savo ypatingų savybių skyla labai greitai, todėl jį būtina panaudoti per kuo trumpesnį laiką. Šiandien Lietuva preparatą perka iš Vokietijos ir Lenkijos. Dėl sudėtingų PET tyrimui būtino komponento transportavimo sąlygų jo kaina yra labai didelė, o tyrimo teikiamą naudą jaučią ne visi onkologinėmis ligomis sergantys pacientai.

Kadangi Lietuvoje stinga radioaktyvaus preparato, vis garsiau kalbama apie būtinybę jį gamintis patiems ir įsigyti specialų preparato gamybai reikalingą dalelių greitintuvą – ciklotroną. Šiuo metu Latvijoje jau naudojamas mažo galingumo ciklotronas. Vis dėlto, radioaktyviu preparatu jis pajėgus aprūpinti tik vietinę ligoninę. Estai radioaktyvų preparatą taip pat perka iš užsienio valstybių.

Lietuvoje įsigijus didelio galingumo ciklotroną ne tik būtų atliekama daugiau PET tyrimų, bet ir atsivertų galimybės technologiją išnaudoti moksliniams tyrimams. Tikėtina, kad pagamintą preparatą taip pat būtų galima eksportuoti į kaimynines Baltijos šalis, kur jis importuojamas arba dėl mažo ciklotrono galingumo jo pagaminama nepakankamai.

Naudotis galėtų visi

Norint PET tyrimą greitai ir kokybiškai atlikti kuo didesniam onkologinių ligonių skaičiui, radioaktyvų preparatą būtina gaminti visiems šalies gyventojams lengvai pasiekiamoje vietoje. Viena tinkamiausių ciklotrono technologijai vietų Lietuvoje šiandien yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos. Kauno klinikose jau dabar pažangus vėžio diagnostikos tyrimas atliekamas pacientams iš visos Lietuvos, tačiau ne visiems, kuriems jis yra reikalingas.

Technologiją naudoti visiems šalies gyventojams lengviausiai pasiekiamose klinikose būtina ir dėl paties PET tyrimo kokybės bei ekonominių veiksnių. Ciklotrono pagalba pagamintas radioaktyvus preparatas dėl savo savybių skyla labai greitai, todėl, norint išsaugoti kuo didesnį jo kiekį ir vertę, būtinas greitas preparato transportavimas iki tyrimą atliekančios gydymo įstaigos. „Vienas iš faktorių yra geografinis centras. Kauno klinikose pagamintą radiaktyvų preparatą būtų patogu vežti į bet kurį Lietuvos miestą, kur taip pat atliekami branduolinės medicinos tyrimai. Jei ciklotronas stovėtų kitur, pervežti būtų sudėtingiau, tam tikra dalis preparato suirtų, tada jau reikėtų galvoti apie jo skraidinimą, kas daroma ir šiuo metu“, – tvirtino LSMU MA Radiologijos klinikos vadovas prof. dr. Algidas Basevičius.

Kalbėdamas apie tinkamiausią vietą ciklotronui A. Basevičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad LSMU ligoninės Kauno klinikų Radiologijos klinika yra didžiausia radiologinės diagnostikos klinika Baltijos šalyse, kur veikia 2012 metais įkurtas vienas moderniausių Pabaltyje Radiologijos diagnostikos centrų. Kaune radiologinė diagnostika ir medicina vystoma ir praktikoje taikoma jau daugiau kaip šešis dešimtmečius, dėl to šios srities specialistai pasižymi aukščiausia kvalifikacija ir kompetencija. Siekiant geriausių rezultatų vėžio diagnostikoje tai yra ypač svarbu.

Vienas svarbiausių medicinos projektų

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje yra daugybė sričių, kur būtinas nuolatinis finansavimas ir naujovių diegimas. Nors ciklotrono technologija nėra pigi, Radiologijos klinikos vadovo A. Basevičiaus teigimu, ji šiandien yra viena svarbiausių Lietuvos medicinoje. „Medicinoje šiandien tai turėtų būti vienas iš prioritetinių projektų. Įsigiję ciklotroną mes nenusileistume kitoms Vakarų Europos valstybėms, būtume viena iš tų šalių, kuri galėtų pati gaminti savo radioaktyviasias medžiagas ir jų nereikėtų atsivežti iš kažkur kitur“, – apie naujovės Lietuvos medicinoje svarbą kalbėjo A. Basevičius. Šiandien dėl to, kad nėra galimybės importuojamą radioaktyvų preparatą gaminti Lietuvoje, taip pat dėl nepakankamo tyrimų finansavimo Lietuva pagal PET-KT taikymo dažnumą yra pačiame Europos šalių sąrašo dugne, lenkianti tik Serbiją ir Rumuniją.

Kaune įdiegus ciklotroną, jo naudą iškart pajustų daugelis Lietuvos gyventojų – dėl vietoje gaminamo radioaktyvaus preparato tyrimų skaičius žymiai padidėtų, kas ankstyvoje ligos stadijoje leistų taikyti efektyviausius gydymo metodus. „Dabar tiek Kaune, tiek Vilniuje šį tyrimą galima atlikti tik du kartus per savaitę. Tai lemia didelė tyrimo kaina, kadangi Valstybinė ligonių kasa finansiškai neišgali kompensuoti viso poreikio. Gamindami preparatą sutaupytume pinigų, kuriuos išleidžiame radioaktyvaus preparato atvežimui iš užsienio“, – teigė Radiologijos klinikos vadovas. Be to, ciklotronas praplėstų PET tyrimams būtinų radioktyvių preparatų įvairovę, kas leistų tirti platesnį spektrą ligų. Dėl to kai kuriomis onkologinėmis, kardiologinėmis, neurologinėmis ar kitomis ligomis sergantiems pacientams daugiau nereikėtų vykti tirtis į užsienį  – viską būtų galima atlikti visai šalia namų.

Pasak A. Basevičiaus, įdiegus pažangią technologiją padidėtų ir mokslinių tyrimų galimybės. Nors didžioji tyrimų dalis būtų medicinos srityje, ciklotroną būtų galima pritaikyti ir kitur, pavyzdžiui, branduolinėje fizikoje. Tai atvertų galimybę skirtingiems universitetams vykdyti bendrus tyrimus, dirbti su inovacijomis.