Mokslininkas apie „išsisėmusį“ galimybių pasą: „sąmoninga“ visuomenė pirmiausia užlips ant grėblio

Prezidento patarėjos teigimu, tyrimai parodė, kad galimybių pasas pasiskiepyti paskatino tik šešis procentus žmonių. Dauguma besiskiepijusių nurodė tai darantys sąmoningumo pagrindais, siekdami apsaugoti save nuo ligos ar galimų komplikacijų.

„Prezidento patarėja vėl serviruoja medinį. Tyrimai parodo, kad galimybių pasas paskiepyti paskatino tik šešis proc. Tyrimai ar apklausa? Ar tas procentas parodo, kiek iš tikrųjų galimybių pasas paskatino, ar kiek apklausiamasis nenorėjo pasirodyti iš blogosios pusės? Pažiūrėjus į vakcinavimo tempus, galimybių paso taisyklių griežtinimas visados sugeneruodavo gana neblogą atsaką. Bet kam žiūrėti į duomenis ir platesnį kontekstą, kai galima vienos apklausos duomenis prisitaikyti savo politinei linijai? – feisbuke antradienį rašė duomenų mokslininkas. – Pandemija Lietuvoje parodė, kad palikti viską visuomenės sąmoningumui nėra teisinga strategija. Nes „sąmoninga“ visuomenė visų pirma užlips ant grėblio, o po to garsiai šauks, kad skauda ir kodėl niekas neperspėjo, kad yra primėtyta grėblių. Nors grėblys buvo tik vienas ir su perspėjimo ženklu NELIPTI!“

Anot duomenų mokslininko, kas motyvuoja žmones Lietuvoje yra įdomus socialinių tyrimų klausimas, tačiau, kaip jam žinoma, nelabai kas tai tiria.

„Kam tirti, jeigu visi „žino“ atsakymus? Kol omikron banga dar nepasiekė piko, racionalu būtų neskubėti atsisakyti priemonių, kurios yra veiksmingos. Kaukės, kontaktų mažinimas ir vakcinacija vis tiek išlieka veiksmingiausios epidemijos valdymo priemonės, todėl omikron bangai įsibėgėjant reikia kalbėti apie tų priemonių stiprinimą, o ne silpninimą. Na, bet kam rūpi ta visuomenės sveikata, kai basų mamų argumentai vis dar aidi galvoje?“ – rašė V. Zemlys-Balevičius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galimybių paso naudą įrodo tarptautiniai tyrimai, o reguliari Prezidentūros kritika Vyriausybės sprendimams tampa „gražia savybe“.