Mūsų sveikatos diagnozė: skelbiame SOS!

Daug kur – tarp blogiausių

Be to, esame tarp trijų trumpaamžiškiausių valstybių, antri pagal blogiausius savo sveikatos vertinimus, treti nuo galo pagal išvengiamą mirtingumą.

Lietuva tik pernai priimta į pažangiausių pasaulio valstybių klubą EBPO, bet startinės pozicijos "Health at a Glance 2019" ataskaitoje verčia sunerimti. EBPO vertina 36 savo nares pagal sveikatos rezultatus ir rizikos faktorius, paslaugų prieinamumą, jų kokybę, sveikatos sistemos resursus (finansinius ir žmogiškuosius), pateikiama, kiek finansai lemia rezultatus. Pagal daugelį iš 80 lyginamų rodiklių esame prie prasčiausių.

Vienas iškalbingiausių sveikatos rodiklių – vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Mes – treti pagal trumpaamžiškumą (75,6 metų), beveik metais pralenkdami broliukus latvius ir apie pustrečių atsilikdami nuo estų. Nuo ilgaamžiškiausių japonų mus skiria beveik devyneri metai. Tik aštuoniose EBPO šalyse žmonės vidutiniškai gyvena trumpiau nei 80 metų.

Brangių medicinos prietaisų turime artimą ES vidurkiui kiekį, tačiau 59 proc. jų naudojami neefektyviai, 7 proc. visai nenaudojami.

Negali stebėtis tokiu mūsų trumpaamžiškumu, jei taip pat esame treti nuo galo ir pagal išvengiamą mirtingumą. 100 tūkst. šveicarų tokių mirčių tenka 125, o lietuvių – 385, tiesa, mūsų kaimynai latviai ir čia gedulingi lyderiai (426).

Pagal rizikos veiksnius pirmaujame išgerdami daugiausia alkoholio, o rūkome daugiau nei vidutiniškai EBPO.

Sveikatos priežiūros rodikliais neprilygstame labiausiai savo piliečių sveikata besirūpinančioms šalims, bet esame netoli vidutinio statistinio EBPO gyventojo pagal sveikatos draudimo aprėptį, sveikatos paslaugų prieinamumą, kompensuojamų sveikatos išlaidų dalį. Bet pagal prevencinių paslaugų prieinamumą – ir vėl dugne: esame tarp penkių šalių, kuriose dalyvaujančių gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalis mažiausia.

Netoli EBPO vidurkio esame pagal sveikatos priežiūros kokybės rodiklius, išskyrus onkologinę pagalbą. Lietuvės turi mažiausius šansus tarp visų EBPO šalių moterų išgyventi penkerius ir daugiau metų po krūties vėžio diagnozės.

Esame šykštūs savo sveikatos apsaugai. Išlaidų sveikatos apsaugai dalis nuo BVP, tenkanti vienam gyventojui JAV – 10 586, vidutiniškai EBPO – 3 994, o Lietuvoje – 2 416 JAV dolerių (skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą). Tiesa, negalime lygintis su turtingiausiomis valstybėmis, bet ir pagal savo BVP nesame tokio dosnumo kaip kiti: JAV sveikatos apsaugai skiria 16,9 proc. BVP, EBPO šalys – vidutiniškai 8,8 proc., o Lietuva – 6,8 proc.

Resursai nedideli, bet ir su jais tvarkomės neefektyviai. Pavyzdžiui, gydytojų 1 tūkst. gyventojų Lietuvoje daugiau nei daugelyje šalių – 4,6, o daugiausia sveikatos apsaugai skiriančiose JAV – 2,1. Tačiau slaugytojų proporcijos priešingos: Lietuvoje – 7,7, JAV – 11,7.

Ekspertų teigimu, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų tinklas neoptimalus, kai kurios gyvena vien iš išvengiamų hospitalizacijų – guldo į ligoninę tik tam, kad užpildytų skyrius.

Tarp latvių ir estų

Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto profesorė, Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovė profesorė Danguolė Jankauskienė pastebi, kad nors mūsų sveikatos rodikliai keičiasi lėtokai (lieka didelis mirtingumas, ypač išvengiamas, trumpa gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė, didelis gyvenimo trukmės atotrūkis tarp vyrų ir moterų, prastas savo sveikatos vertinimas, didelis alkoholio suvartojimas), vis dėlto paslaugų prieinamumas ir kokybė vertinami ne taip jau prastai, ypač turint omeny nedidelius finansinius išteklius.

Tačiau net nebandant lygintis su turtingiausiomis ir sveikiausiomis valstybėmis, akivaizdu, kad kaimynai estai pažengę kur kas toliau už mus, o latviai ima nuo mūsų atsilikti, jie savo rodikliais daug kur prasčiausi EBPO. D.Jankauskienė daro prielaidą, kad Latvijos, taip pat ir Vengrijos, smukimui turėjo įtakos Tarptautinio valiutos fondo spaudimas mažinti sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą ir visuomenės sveikatos priemones, tai aiškiai atsispindi šių valstybių sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės statistikoje. Latvijos visuotinės paslaugų aprėpties sumažėjimas iki 60 proc. paaiškina prastėjančius rezultatus. Net Estijai pateikiamos pastabos šiuo klausimu, tiesa, ji jau gerina situaciją.

Vilniaus universiteto profesoriaus, Medikų sąjūdžio nario Vytauto Kasiulevičiaus manymu, Estijos rodikliai geresni ir todėl, kad šioje šalyje, skirtingai nei Lietuvoje, nuo pat pradžių didelis akcentas dėtas į pirminę sveikatos priežiūrą, o mes iki šiol nesugebame pabaigti šios sistemos reformos. "Estijoje šeimos gydytojai įveiklinti, savarankiškai priima sprendimus, konsultuoja besikreipiančiuosius ir kreipiasi pagalbos tik tada, jei reikia. Pas mus kitokia sistema – toks gydytojas turi suktis specializuotoje grandyje, poliklinikos daugiau užsidirba, jei teikia daugiau konsultacijų. Taigi, reikia tinkamai finansuoti pirminę grandį ir sutvarkyti specializuotų paslaugų tinklą", – siūlo V.Kasiulevičius.

Dvi ministerijas – sujungti

D.Jankauskienė primena, kad Lietuva iki 2000 m. pagal sveikatos rodiklius buvo lyderė tarp Baltijos šalių, tačiau po to mūsų sveikatos rodikliai pradėjo drastiškai blogėti, ypač tarp pagyvenusių žmonių. "Būtent jie savo kailiu patyrė visus perėjimo iš socializmo į kapitalizmą iššūkius bei valdžios dėmesio stygių socialiniams sektoriams. Didelis nedarbas, pensininkų skurdas, stresas, alkoholis, socialiniai netolygumai, nesveika gyvensena ir save žalojantis elgesys – tai faktoriai, sukeliantys ligas. Trūko dėmesio visuomenės sveikatai, gyventojų sveikatos raštingumo didinimui, profilaktinės sveikatos programos pradėtos tik 2005 m. Jos žymesnius rezultatus atneš dar vėliau", – sako D.Jankauskienė.

V.Kasiulevičius taip pat pabrėžia, kad sveikata priklauso ne tik nuo sveikatos sistemos, bet ir nuo socialinės srities, visuomenės rizikos veiksnių kontrolės.

Jo įsitikinimu, turint omeny, kokia bloga situacija, reikia daugiau dėmesio ir lėšų skirti profilaktikai, visuotinei įtraukčiai į šių problemų sprendimą, gal net įstatymais įpareigoti kažką daryti, nes Vakaruose žmonės patys jaučia atsakomybę už savo sveikatą, o mes atėjome iš sovietinės totalitarinės visuomenės, kuri buvo įpratusi, kad ja rūpintųsi. Pasak mediko, gerai, kad įvesti apribojimai transriebalams ar pertvarkoma mokinių mityba, bet kartais tai daroma administraciniais sprendimais, neišsiaiškinant, nepasiekiant specialistų konsensuso.

V.Kasiulevičiaus manymu, reikia keisti ir darbdavių požiūrį į darbuotojų sveikatą. Žmonės turi turėti dieną sveikatos profilaktiniam pasitikrinimui. O medikai jį turi atlikti ne tik uždėdami antspaudėlį sveikatos knygelėje, kaip kad dabar būna.

"Lietuva neinvestuoja į sveikos gyvensenos propagavimą, to neremia valstybiniu lygiu. Arba marginalai, kurie patenka į Seimą, pasakoja apie savo idėjas, kurios nepagrįstos įrodymais, arba nieko nedaroma", – piktinasi V.Kasiulevičius. Jis siūlo sujungti Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijas, kad jos galėtų kompleksiškai spręsti bendras užduotis.

Trūksta pinigų ir tvarkos

Vis dėlto, ar įmanoma būti sveikiems kaip kitų šalių gyventojai, tam skiriant du ar tris kartus mažiau lėšų? Pasak D.Jankauskienės, EBPO analizė atskleidžia, kad vidutinė gyvenimo trukmė ir išvengiamas mirtingumas yra susijęs ir su sveikatos apsaugos finansavimu valstybėse, ir su rizikos faktorių paplitimu. V.Kasiulevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuva nepriklauso tai kategorijai šalių, kur sveikatos priežiūra gerai finansuojama, tai atsispindi ir jos rodikliuose. Pasak jo, daugybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas mūsų piliečiams neužtikrinamas, nes trūksta finansavimo. Tačiau, V.Kasiulevičiaus įsitikinimu, yra ir neefektyvaus resursų švaistymo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigų tinklas neoptimalus, kai kurios gyvena vien iš išvengiamų hospitalizacijų – guldo į ligoninę tik tam, kad užpildytų skyrius.

Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pinigų sveikatos sričiai tikrai reikėtų daugiau, taip pat ir medikų algoms, bet kai kur lėšos naudojamos neefektyviai: "Pavyzdžiui, brangių medicinos prietaisų turime artimą ES vidurkiui kiekį, tačiau 59 proc. jų naudojami mažai efektyviai, 7 proc. visai nenaudojami."

Sveikatos priežiūros paslaugų kainos nepagrįstos objektyviomis sąnaudomis, kai kur neperžiūrėtos aštuonerius ir daugiau metų. Į jas neįtraukiamos turto sąnaudos, gydymo įstaigų turtas šiandien priskirtas Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). V.Maslauskienės vertinimu, geras postūmis, kad nuo sausio 1 d. įsigalios įstatymas, pagal kurį viso turto valdytojomis taps pačios gydymo įstaigos. Tikimasi, kad jis bus valdomas efektyviau.

Kita taisytina situacija, kad gydytojų turime daugiau nei daugelyje kitų šalių, o slaugytojų – mažiau. O juk gydytoją parengti ir išlaikyti daug brangiau, tačiau jie dirba ir tai, ką gali padaryti slaugytojas.

V.Kasiulevičius pabrėžia, kad slaugytojų trūksta, nes jų atlyginimai maži, nesiekia vidutinio, o darbas sunkus. Nedaug norinčių mokytis, o iš baigusių mokslus daug išvyksta į Norvegiją, Vokietiją ar kitas šalis. Tad norint užpildyti slaugytojų stygių, reikia spręsti jų socialinių sąlygų problemas. "O gydytojų rengimą Vyriausybė turėtų apriboti, nes jis Lietuvoje perteklinis", – įsitikinęs V.Kasiulevičius.

Valstybės auditoriai rekomendavo SAM sukurti specialistų poreikio planavimo sistemą. Pasak V.Maslauskienės, ministerija to ėmėsi, bet iki įgyvendinimo dar toli, pavyzdžiui, slaugytojų, kurių ypač trūksta, poreikis neplanuojamas. Tiesa, gerai, kad žingsnelis po žingsnelio plečiamos jų kompetencijos. Nors gydytojų – daugiau nei kitose šalyse, bet tam tikrų specialybių trūksta, todėl formuojasi eilės. Pacientai apklausoje ilgą laukimą patekti pas specialistus įvardijo kaip didžiausią problemą sveikatos sistemoje.

V.Maslauskienė pabrėžia, kad svarbiausia – sveikatos paslaugų kokybė, tačiau, kaip konstatavo valstybės auditoriai, trūksta dėmesio specialistų kvalifikacijos tobulinimui, nėra vertinimo, ar iš tiesų jie kelia kvalifikaciją tose srityse, kur labiausiai reikia. Trūksta ir gydymo, diagnostikos standartų. Juos palikta pasirengti pačioms gydymo įstaigoms, bet šių gebėjimai tai padaryti nevienodi. Valstybės auditoriai rekomendavo SAM į šiuos procesus įtraukti tiek gydytojus, tiek ir pacientus – pagrindinius šios sistemos veikėjus.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad vengiama registruoti nepageidaujamus įvykius (hospitalines infekcijas, netinkamą vaistų parinkimą ir pan.). Pagaliau įstatymu įteisinamas žalos be kaltės modelis atlyginant paciento sveikatai padarytą žalą turėtų prisidėti prie paskatų juos fiksuoti ir mokytis iš klaidų.

Pasak V.Maslauskienės, iššūkis – ir naujų technologijų finansavimas. Jas plačiau naudojant būtų galima sutaupyti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir "Sodros" lėšų, būtų kuriama pridėtinė vertė, nes pacientai greičiau grįžtų į darbą.

Rezultatai turėtų gerėti

D.Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad EBPO ataskaitoje pabandyta nagrinėti sveikatos sistemą ne šiaip pagal įvairius rodiklius, o pagal sukurtą efektyvumo vertinimo modelį. "To reikėtų pasimokyti mūsų sveikatos politikams, nes Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vertinimas kol kas vyksta eklektiškai pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nurodytus ir dažnai net nepamatuojamus pagal siektinas reikšmes rodiklius. Reikia turėti efektyvumo vertinimo modelį", – pabrėžia ekspertė.

Didelis nedarbas, pensininkų skurdas, stresas, alkoholis, socialiniai netolygumai, nesveika gyvensena ir save žalojantis elgesys – tai faktoriai, sukeliantys ligas.

SAM Sveikatos sistemos stebėsenos ir inovacijų skyriaus vedėja Raimonda Janonienė tikisi, kad kitose EBPO ataskaitose Lietuva ir jos sveikatos sistema atrodys sveikesnė, nes dabar pristatyti rodikliai skaičiuoti remiantis daugiausia 2017 m. duomenimis, o per pastaruosius porą metų Lietuvoje įgyvendinama labai daug iniciatyvų rizikos veiksnių mažinimo, asmens sveikatos priežiūros kokybės gerinimo srityse.

"Lietuvos pasistūmėjimas per keletą žingsnių matyti jau ir sveikatos rezultatuose, ir to reikia tikėtis ir toliau, nes profilaktinės programos pradeda duoti rezultatus ir keičiasi žmonių sveiko gyvenimo įpročiai", – viliasi ir D.Jankauskienė.