Vilnietė Elena ką tik pasitikrino antikūnus. Moteris jau persirgo COVID-19 ir du kartus pasiskiepijo. Trečio skiepo motyvacija – Turkija, o pirmus du kartus skiepijosi ne dėl sveikatos. 

„Skiepijausi tik dėl galimybių paso. Mirti aš galiu nors rytoj. Tegul ponia Šimonytė nepergyvena, kad aš mirsiu“, – sako Elena.

Trečio skiepo neturi ir daugiau gyventojų. Šie atvirauja – dabar daugiau nerimo, nei skiepijantis pirmą kartą. 

„Taip, nėra noro, nes aš labiau linkusi tikėti, kad reikia imunitetą įgauti natūraliu būdu“, – teigia viena sostinės gyventoja.

„Du kartus pasiskiepijom – vos išgyvenom. Vyras išvis negalėjo kalbėti, o man buvo sunku kvėpuoti. Trečio karto bijom“, – kalba kita vilnietė.

„Reikėtų žiūrėti, ką sako Pasaulio sveikatos organizacija. Jau nebereikia imuniteto gadinti“, – sako Vilniaus gyventojas.

Gali būti tam tikras imuninės sistemos perkrovimas.

Trečia vakcinos doze šiuo metu pasiskiepijo apie 850 tūkst. gyventojų. O kol dalis visuomenės dar svarsto, netyla diskusijos, jog teks skiepytis ir ketvirtą kartą. Galbūt rudenį. 

Vyriausybė šią savaitę pradėjo ir naują skiepų kampaniją „Nelik paskutinis“. Pagrindinė kampanijos idėja – per kuriozines situacijas paskatinti žmones nelaukti. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Aš norėčiau atkreipti dėmesį į Europos vaistų agentūros pastebėjimą, kad perteklinis arba besaikis, dažnas bandymas revakcinuotis gali turėti ir neigiamų pasekmių“, – teigia Seimo narys Aurelijus Veryga.

Kokios neigiamos pasekmės?

„Paprasčiausiai gali būti tam tikras imuninės sistemos perkrovimas. Nekalbama, kad po du–tris kartus per metus reikėtų skiepytis. Taip tikrai nerekomenduojama šiandien, manau, kad nebus ir ateityje“, – kalba virusologas Saulius Čaplinskas.

Jis vaizdžiai nupasakoja, kokie procesai vyksta organizme po skiepo.

„Jeigu būtų taip, kad kiekvieną kartą, kai pasigamina antikūnai, jie vis liktų, tai vaizdžiai šnekant galima būtų pasakyti, kad mūsų kraujas taptų tirštas kaip koks pomidorų padažas. Taip nebūna. Antikūnai pranyksta praėjus tam tikram laikui, bet lieka imuninės atminties ląstelės. Labai svarbu, kad sustiprinanti dozė tą ir daro: išnykus antikūnams yra stimuliuojamos imuninės atminties ląstelės ir jos išlieka ilgiau, kad, kai vėl žmogus susiduria su virusu, tada greitai jos pradeda daryti savo darbą, pagamina naują partiją ir dar kokybiškesnių antikūnų“, – sako S. Čaplinskas.

Ketvirtąją dozę pirmasis pasaulyje patvirtino Izraelis. Metų pradžioje ketvirtą kartą viešai pasiskiepijo ir Izraelio prezidentas su žmona. 

„Izraelis žengė tą žingsnį, bet nėra dar aiškių rekomendacijų. Mes Lietuvoje galime tiktai džiaugtis, kad jau yra šalis, kur jau bus daug realaus pasaulio duomenų ir galėsime priimti atitinkamas išvadas patys“, – teigia S. Čaplinskas.

Visgi yra ir neramių signalų. Po tyrimų Izraelyje paaiškėjo, jog net ir ketvirta vakcinos dozė nuo omikron atmainos apsaugo nepakankamai.

„Jeigu nepakankamai apsaugo, tai klausimas, ar reikia revakcinuotis“, – svarsto A. Veryga.

Akivaizdu, kad virusas kinta greičiau, nei žmonija spėja gintis. Tačiau pavasarį laukia svarbus pokytis. 

„Mūsų žiniomis, kovo–balandžio mėnesį labai tikėtina, kad ES nares jau turėtų pasiekti ir adaptuotos vakcinos omikron atmainai“, – viliasi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. 

„Ko gero, galima pasakyti, kad kol kas virusas gudresnis už mus“, – pastebi S. Čaplinskas.