Neurolingvistinis programavimas (NLP) – kas tai?

NLP – tai sistema, leidžianti suprasti ir pakeisti mąstymo būdą, aktyvuoti vidinius resursus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kiekvieno žmogaus mąstymas atspindi jo paties gyvenimo kokybę. „Tegul tau bus duota pagal tavo tikejimą”, – net ir Biblijoje galima rasti nuorodų į tai.

NLP taip pat yra ir veiksmingas tikslų pasiekimo būdas. Kodėl ši sistema buvo taip pavadinta?

„Neuro“ – į pavadinimą įtrauktas dėl to, kad NLP remiasi žmogaus nervinių lastelių tyrimais – tuo, kaip jos perteikia ir perdirba informaciją;

„Lingvistinis“ – nes nagrinėjama, kaip vartojama kalba pasauliui atspindėti;

Programavimas“ – nes nagrinėjami mūsų įprastiniai, automatiniai mąstymo, kalbėjimo ir elgesio būdai. Deja, dažnai mes elgiamės ir bendraujame kaip užprogramuoti kompiuteriai. Ir patys to nepastebime. Ir, kaip byloja tautosaka, „vis užlipame ant to paties grėblio“.

NLP didelį dėmesį skiria žmogaus motyvacijai, įsitikinimams ir vertybėms. Ir pasak garsaus mokslininko Alberto Einšteino, mūsų mąstymas sukuria tokias problemas, kurių neįmanoma išspręsti su tokio paties tipo mąstymu“. Todėl NLP ir siūlo išplėsti savo pasaulio suvokimą tam, kad būtų galima pamatyti daugiau egzistuojančių galimybių ir jomis pasinaudoti.

Panagrinėkime pavyzdžius.

Vertybės. Kai kurie žmonės nemano, kad pinigai versle yra svarbus faktorius ir pamiršta sukoncentruoti savo dėmesį į šį aspektą. Rezultatas – verslas žlunga.  NLP padeda išsiaiškinti, kas yra svarbu ir vertinga nagrinėjamoje srityje tam, kad būtų gauti norimi rezultatai.

Motyvacija. Jei žmogaus motyvacija, pvz., yra „nebūti storam“ arba „nebūti neturtingam“ (tai vadinama vengiančiąja motyvacija), tokiu atveju žmogaus svoris ir finansai gali būti nestabilūs: tam tikrais laikotarpiais padidėti ir vėl sumažėti, vėl padidėti, vėl sumažėti ir t.t. Šiais atvejais norimam rezultatui pasiekti gali būti naudinga, pakeisti motyvaciją iš vengiančiosios į vedančiąją į tikslą.

Įsitikinimai. Panagrinėkime pavyzdį: moteris, tarkim, vardu Liza, įsimyli, kaip ji pati sako, „vis ne tuos vyrus“. Pasikalbėjus su Liza išaiškėja kad ji visgi turi užslėptą įsitikinimą(-us): „aš neverta meilės“ arba „vyrai man neprieinami“. Tokie ir kiti įsitikinimai dėl įvairių priežasčių dažniausiai susiformuoja dar vaikystėje ir mes juos tarsi užmirštame, užmaskuojame ir nesąmoningai gyvenimo eigoje vis galime patekti į panašias situacijas. Ne veltui juokaujama: „Norėjau kaip geriau, išėjo kaip visada“. Neurolingvistas praktikas ir padeda išsiaiškinti tokius įsitikinimus. Lizos atveju – ribojančius įsitikinimus, trukdančius sukurti laimingus asmeninius santykius. Tačiau jei žmogus nori, juos galima pakeisti į palaikančius ir jam padedančius. Kad ir kaip būtų nuostabu, pakeitus įsitikinimą, pasikeičia ir pagerėja ir žmogaus būsena, taip pat ir išorinis gyvenimas. Ir žmogus, priėmęs naują įsitikinimą, pvz., „Aš esu unikalus ir vertas viso pasaulio meilės“ – vis dažniau pastebės šio įsitikinimo patvirtinimą savo gyvenime. Įsitikinimai, nesvarbu, ar jie užslėpti, ar aiškiai paties žmogaus suvokiami, yra tarsi „save išpildančios pranašystės“. Štai kodėl gali būti labai naudinga pakeisti tuos įsitikinimus, kurie jau tapo ribojantys, trukdantys, pakeisti į įsitikinimus, padedančius mums būti laimingiems, sveikiems ir turtingiems visomis prasmėmis.

N. Sodo g. 1, „Klaipėdos“ viešbutis, 306 kab., tel. +370 699 695 52.