Dažniausios klaidos

Vaistininkė Greta Šimkė vardija, kad dantims labiausiai kenkia daug cukraus savo sudėtyje turintys maisto produktai, taip pat saldinti gėrimai, lipnūs, dantis tarsi apkimbantys skanumynai.

Be nekokybiško maisto, žalos gali padaryti ir prasta burnos higiena namuose, netinkamas dantų valymas, nereguliarūs vizitai pas dantų higienistą ir savarankiškas dantų balinimas.

G. Šimkė paaiškina, kad, savarankiškai balinant dantis, jie gali minimaliai pašviesėti, tačiau taip tikrai padaroma žalos – dažnai ne tik pažeidžiamas emalis, bet ir sutrikdoma dantų struktūra.

„Namuose neprofesionaliai balindami dantis su tam visiškai nepritaikytomis priemonėmis padarome daug daugiau žalos, nei galėtume įsivaizduoti. Internete apstu klaidinančių mitų, kad dantis pašviesinti gali valgomoji soda, aktyvintoji anglis ar rūgštinės priemonės, pavyzdžiui, vandenilio peroksidas, citrinų sultys. Deja, šiomis priemonėmis valant dantis nemenkai pažeidžiamas emalis, nutrinamas jo sluoksnis. Dažniausiai sutrikdoma net ir dantų struktūra – dantys tampa jautresni, plonesni, silpnėja apsauginė jų funkcija, sauganti nuo išorinių veiksnių, maisto ir gėrimų, natūralaus dėvėjimosi“, – aiškina vaistininkė.

Formuojasi dantų akmenys

G. Šimkė priduria, kad sveiki dantys ne tik gali išlaikyti natūraliai balsvą spalvą, bet ir daug rečiau genda. Todėl labai svarbu kasdien tiek dantis, tiek dantenas itin kruopščiai valyti, nepamiršti naudoti tarpdančių siūlo, išvalyti net ir sunkiai prieinamas burnos vietas, nuvalyti liežuvį, ant kurio irgi kaupiasi bakterijos.

„Mūsų burnose ir taip egzistuoja keli šimtai skirtingų bakterijų, tačiau bakterijų kolonijos, gyvendamos ant dantų paviršiaus kartu su nenuvalyto maisto likučiais ir seilėmis, formuoja dantų apnašas. Jose esančios bakterijos išskiria rūgščių, kurios tirpdo dantų emalį. Ilgainiui nenuvalytos dantų apnašos suformuoja dantų akmenis – vieną pagrindinių blogo burnos kvapo, dantų ėduonies, gingivito, periodontito priežasčių. Sergant šiomis dantų ligomis, dantų paviršius taip pat natūraliai pakeičia spalvą“, – paaiškina vaistininkė.

Svarbus fluoro kiekis

Renkantis dantų pastą svarbiausia atkreipti dėmesį į sudėtyje esantį fluorą ir jo kiekį. Fluoras mažina burnos bakterijų išskiriamą rūgštį, stiprina dantų emalį, todėl dantys tampa atsparesni ėduoniui.

Mažyliams iki dvejų metų rekomenduojama rinktis dantų pastas, kuriose fluoro kiekis neviršija 1 000 ppm, vaikams iki šešerių metų tinka toks pats fluoro kiekis, tačiau pastos turėtų būti užtepama šiek tiek daugiau. Vaikams nuo šešerių metų patariama rinktis dantų pastą, kurioje fluoro kiekis siektų 1 450 ppm.

Jei žmogus negali naudoti fluoro turinčių produktų, renkantis dantų pastą reikėtų žvalgytis stabilizuoto, kristalizuoto ar / ir nestabilizuoto kalcio fosfato, polifosfatų sistemų, arginino, ksilitolio, nanohidroksiapatito. Šios medžiagos pasižymi emalį stiprinančiomis ir apnašų susidarymą mažinančiomis savybėmis.

Mūsų burnose ir taip egzistuoja keli šimtai skirtingų bakterijų, tačiau bakterijų kolonijos, gyvendamos ant dantų paviršiaus kartu su nenuvalyto maisto likučiais ir seilėmis, formuoja dantų apnašas.

Reikšmingi rodikliai

Yra keletas rodiklių, į kuriuos reikėtų atžvelgti renkantis dantų pastą. Vienas jų – abrazyvais vadinamos kietos kristalinės dalelės, skirtos dantų paviršiui poliruoti.

„Dantų pastose jų kiekis vertinamas RDA vienetais, tad kuo RDA yra didesnis, tuo pasta geriau pašalina apnašas, tačiau taip pat labiau gadina emalį,– paaiškina G. Šimkė. – Mažai abrazyvios ir saugios naudoti yra dantų pastos, kurių RDA rodiklis neviršija 70-ies. Dantims kenksminga riba – 150 RDA.“

Dar vienas rodiklis, į kurį pravartu atkreipti dėmesį, yra dantų pastos pH. Patartina išsirinkti tokią pastą, kurios pH būtų tarp 7 ir 10. Mažesnis pH gali pažeisti dantų emalį.

„Ieškant kitų naudingų sudedamųjų dantų pastos dalių, patarčiau pro akis nepraleisti cinko chlorido – jis gali padėti kovoti su prastu burnos kvapu. Mažinti uždegimą ir stimuliuoti apsaugines dantų funkcijas padės ir tokie ingredientai kaip alavijas, arbatmedžio aliejus, įvairūs augaliniai ekstraktai. Mentolis irgi yra vienas populiariausių dantų pastų ingredientų, nes pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis ir suteikia gaivos jausmą“,– patarimais dalijasi vaistininkė G. Šimkė.

Tarpinė priemonė

Dantų priežiūros rutinoje dantų skalavimo skystis – dar vienas svarbus atributas. Tiesa, G. Šimkė įvardija, kad dantų skalauti iš karto išsivalius dantis nereikėtų. Dantų skalavimo skystis yra puiki tarpinė priemonė tarp valgių ir gėrimų, pavyzdžiui, išgėrus kavos.

Skysčio sudėtyje vėlgi reikėtų ieškoti gerųjų veikliųjų medžiagų, tokių kaip fluoras, ksilitolis, alavijas, eukaliptas, įvairūs augaliniai aliejai.

Vaistininkė pabrėžia – svarbiausia, kad skalavimo skysčio sudėtyje nebūtų alkoholio, nes jis džiovina ir dirgina burnos gleivinę, mažina bendrą burnos pH.

Tinkama rutina

Kad nesusidarytų apnašų, G. Šimkė pataria dantis valyti mažiausiai dukart per parą minkštu šepetėliu su nedaug pastos. Svarbu nepamiršti naudoti ir vieno danties šepetėlio sunkiai pasiekiamoms vietoms, nukilusiems ar taisytiems dantims valyti.

Išsivalius dantis reikėtų gerai išspjauti visą turinį, tačiau vandeniu neskalauti – taip veikliosios medžiagos ilgiau išliks ant dantų paviršių.

„Dantims prižiūrėti labai svarbus tarpdančių siūlas ar šepetėlis, arba irigatorius, nes jie padeda pašalinti dantų tarpuose ar dantenose įstrigusius nešvarumus. Liežuvio valiklis irgi praverčia šalinant susikaupusias bakterijas. Po kruopštaus dantų valymo patariama bent pusvalandį nieko nevalgyti ir negerkti, įskaitant ir burnos skalavimą skalavimo skysčiu. Vėliau, išgėrus kavos ar pavalgius, rekomenduojama naudoti burnos skalavimo skystį ir juo skalauti burną apie 30–60 sekundžių“, – priduria vaistininkė.