- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Duona, cukrus ir sviestas – šiuos produktus kasdien vartoja daugiausia Lietuvos gyventojų. Beveik pusė žmonių kasdien valgo duonos (47 proc.), o daugiau kaip trečdalis (37 proc.) – kasdien vartoja cukraus. Vis dėlto pastebima, kad per trejus metus kasdien vartojančių cukraus sumažėjo 15 proc. punktų.
„Matome tendenciją, kad žmonės stengiasi valgyti sveikesnį ir įvairesnį maistą, todėl produktų, dominuojančių kasdien, yra santykinai nedaug. Žymiai daugiau produktų – mėsos, sūrio, kiaušinių, makaronų ir pan. – kuriuos žmonės valgo kelis kartus per savaitę. Kita vertus, nors grynojo cukraus vartojimas mažėja – saldžių dalykų gyventojai nelinkę atsisakyti: pvz. valgančiųjų šokoladą, šokoladinius batonėlius, saldainius gyventojų kiekis per trejus metus beveik nekito“, – sako Justina Dundulytė, vienos tyrimų bendrovės vadovė.
Daržoves kasdien vartoja tik ketvirtadalis
Pasak tyrimų ekspertės, žiūrint į produktų, vartojamų bent kartą per savaitę, lentelę, pastebima tendencija, kad sveikesnių produktų vartojimas po truputį didėja, o ribotinų – po truputį mažėja.
„Pavyzdžiui žuvies vartojimas per pastaruosius metus padidėjo 4 proc. punktais, nors šią produkto grupę bent kartą per savaitę valgo vis dar tik kiek daugiau trečdalio gyventojų (36 proc.). Labiausiai augo sūrio ir jogurto vartojimas, o labiausiai mažėjo – baltos duonos, kečupo ir dešrelių, sardelių vartojimas“, – analizavo ekspertė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad cukraus vartojimas per trejus metus sumažėjo visose amžiaus grupėse, tačiau moterys ir vyresnio amžiaus žmonės cukraus apskritai vartoja mažiau. Vis dėlto vaisiai ir daržovės dar netapo daugumai kasdienio raciono dalimi – kasdien juos vartoja tik apie ketvirtadalį gyventojų.
Skirtingos kartos – skirtingai valgo
J. Dundulytė pastebi, kad 16–29 m. amžiaus grupėje žmonės vartoja įvairesnius maisto produktus, bet nebūtinai sveikus. „Tyrimas rodo, kad jie dažniau nei kitos amžiaus grupės valgo šaldytus ar greitai paruošiamus produktus, pusfabrikačius, dažniau vartoja kečupą ir valgo daugiau saldumynų. Tuo tarpu 30–49 m. grupė taip pat valgo įvairius produktus, tačiau išsiskiria kiek didesniu šviežių vaisių vartojimu, dažniau renkasi baltos duonos gaminius, jautieną, kiaulieną bei sūrį“, – akcentavo moteris. Pasak jos, vyriausia grupė pasižymi tuo, kad vartoja ne tokį įvairų maistą, dažniau nei kitos amžiaus grupės valgo sviestą ir varškės sūrį.
„Ko nors“ nevalgo dauguma tautiečių
Pasak ekspertės, skaičiai rodo, kad net įprastai sveikais laikomi produktai – pienas, jogurtas, varškė, mėsa – turi po dešimtadalį ir daugiau žmonių apskritai nevartojančių šio produkto. Iš viso yra beveik 40 produktų kategorijų, kurių nevalgo 5 ir daugiau procentai gyventojų.
„Daugėja žmonių, nevalgančių mėsos produktų ar atsisakančių kažkurios kitos maisto produktų grupės, pvz. grūdų. Save laikančių vegetarais dabar yra apie 7 proc. Tačiau įdomu tai, kad faktiškai dauguma maisto produktų grupių turi grupę žmonių visai to produkto nevartojančių – nesvarbu, ar tai mėsa, žuvis, makaronai, sūris, jogurtas, šviežiai kepta duona ar saldumynai – yra žmonių, kurie to nevalgo“, – sako moteris.
Populiarėja paruošti vartojimui produktai
Kita įdomi tendencija, susijusi su paruoštais vartojimui produktais: nors maždaug kas antras žmogus jų nevartoja, kategoriškai jų atsisakančių dalis per trejus metus mažėja.
„Galbūt greitesnis gyvenimo tempas lemia ir tokių produktų paklausą: greitai paruošiamos košės ar makaronai, tirpios sriubos ir šaldytos picos – matome, kad daugėja šių produktų vartotojų“, – pastebi ekspertė.
Moterys maitinasi sveikiau
Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad moterys labiau linkusios rinktis tradiciškai sveikais laikomus produktus. Jos dažniau vartoja šviežius vaisius, daržoves, jogurtą, tuo tarpu vyrai dažniau nei moterys renkasi baltą duoną, cukrų, makaronus, šaldytą ar jau paruoštą maistą. Vyrai labiau linkę rinktis mėsos produktus ir daugiau užkandžiauti. Kita vertus, kalbant apie šokoladą, sausainius ir saldainius, moterys ir vyrai panašūs smaližiai – bent kartą per savaitę pasmaguriauja beveik trečdalis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...