Nuolatinis triukšmas aplinkoje kenkia sveikatai

Žmonės yra nuolat veikiami įvairių triukšmo šaltinių: transporto keliamo triukšmo, kiaurą parą veikiančių vėdinimo ar šildymo įrenginių, šalia gyvenančių triukšmingų kaimynų ar vykstančių statybos, remonto darbų. Tai bet koks garsas, kuris trukdo normaliam žmogaus poilsiui ar darbui.

Triukšmo lygį gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Kad nebūtų trikdoma įprastinė veikla, dienos metu triukšmas gyvenamosiose patalpose neturėtų viršyti 45 dB(A), vakaro metu – 40 dB(A), nakties metu – 35 dB(A), o gyvenamojoje aplinkoje – atitinkamai 55 dB(A), 50 dB(A) ir 45 dB(A). Ilgalaikio triukšmo, viršijančio nustatytas didžiausias ribines vertes, poveikis aplinkoje gali sukelti neigiamą įtaką sveikatai bei elgesiui – išsivystyti dirglumas, nemiga, agresyvumas ar kitų sveikatos sutrikimų.

Kaip sumažinti supantį triukšmą? Pagrindiniai veiksniai, mažinantys garso sklidimą aplinkoje, – atstumas ir kliūtys, sugeriančios triukšmą. Gyvenant ar dirbant triukšmingoje aplinkoje, svarbu saugoti sveikatą mažinant buvimo triukšme laiką arba įrengiant triukšmo mažinimo priemones: pastatuose naudoti langus ir atitvarus su didesne garso izoliacija, poilsiui ir miegui pasirinkti patalpas mažiau triukšmingoje būsto pusėje, triukšmui mažinti, sklindančiam nuo transporto ar stacionarių įrenginių, įrengti triukšmą sugeriančias, aklinas sieneles (atitvarus). Renkantis vidaus inžinerines sistemas (pvz., vėdinimo ar šildymo įrenginius) ar kitus buityje naudojamus aparatus, vertėtų atsižvelgti į jų skleidžiamą garsą, kuris dažniausiai būna deklaruojamas techninėse specifikacijose. Gyvenant triukšmingoje aplinkoje patariama rinktis mažiau triukšmingą poilsį.

Kilus klausimų dėl triukšmo ir jo lygio, konsultacijos teikiamos NVSC bendruoju telefonu + 370 (52) 649 676 arba e.paštu: info@nvsc.lt.