Atsakymų į šią temą ką tik apgintoje disertacijoje ieškojusi Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Steponavičienė sako, šiuo metu mamografinė patikra Lietuvoje organizuota netinkamai, tačiau mirtingumą nuo krūties vėžio galima sumažinti.

Temą padiktavo darbas

Dirbant konsultacinėje poliklinikoje L. Steponavičienei kasdien tekdavo matyti, kad atrankinės mamografinės patikros programa (AMPP) dažnai naudojama ne pagal paskirtį, todėl ir disertacijos tema – Atrankinė mamografinė patikra Lietuvoje: programos eiga ir jos įtaka krūties vėžio epidemiologinės situacijos pokyčiams – atėjo natūraliai.

„Siunčiamos tikrintis moterys su aiškiais krūties vėžio simptomais ir požymiais, vietoj to, kad iš karto būtų nusiųstos onkologo konsultacijai. Kviečiant moteris papildomiems tyrimams po profilaktinės mamogramos atlikimo irgi tekdavo pastebėti daug organizacinių problemų“, – kalbėjo onkologė chemoterapeutė.

Skaitant paskelbtus rezultatus, jai vis užkliūdavo, kad Lietuvoje yra dideli mirtingumo nuo krūties vėžio rodikliai. Lietuvos moterų standartizuotas sergamumo krūties vėžiu rodiklis yra maždaug perpus mažesnis (65,2 atv./100 000 gyv.) nei Prancūzijoje (118,6 atv./100 000 gyv.), Olandijoje (131,3 atv./100 000 gyv.), Suomijoje (121,0 atv./100 000 gyv.), bet mirtingumas nuo krūties vėžio Lietuvoje ir šiose šalyse yra beveik vienodas (23,4; 23,7; 26,0; 19,7 atv./100 000 gyv. atitinkamai).

Šiuo metu mamografinė patikra Lietuvoje organizuota netinkamai.

„Kalbant apie šias problemas su mano mokslinio darbo vadove NVI Epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. G. Smailyte ir kilo mintis atlikti Lietuvoje vykdomos programos organizavimo vertinimą, bei įvertinti galimą poveikį (ar pradėjus vykdyti programą padaugėjo ankstyvų stadijų navikų, ar mažėja mirtingumas ir t.t.)“, – disertacijos priešistore dalinosi dr. L. Steponavičienė.

Pagrindinis tikslas – ankstyva diagnostika

Nuolat daugėja šiuolaikinės medicinos laimėjimų kuriant įvairias priemones, skirtas išvengti vėžio, jį gydyti ir išgydyti, tačiau onkologinės ligos išlieka itin aktuali visuomenės sveikatos problema. Pasaulyje onkologinės ligos – viena iš pagrindinių mirčių ir neįgalumo priežasčių.

NVI gydytoja priminė statistiką, kad krūties vėžys yra tarp aktualiausių moterų sveikatos problemų pasaulyje ir Lietuvoje – tai antra pagal dažnį piktybinė liga po plaučių vėžio ir dažniausia moterų piktybinė liga visame pasaulyje. Kasmet pasaulyje diagnozuojama daugiau kaip 1,5 mln. naujų krūties vėžio atvejų. 2012 metais naujų atvejų buvo apie 1,7 mln. (25 proc. visų vėžio atvejų). Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys yra dažniausia piktybinė moterų liga. Paskutiniais Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2012 metais Lietuvoje nustatyti 1 526 krūties vėžio atvejai (18 proc. visų moterų piktybinių navikų). Kasmet dėl šios ligos miršta virš 500 moterų.

„Mirtingumą nuo krūties vėžio galima sumažinti. Tai gali būti pasiekta dviem būdais: nustatant naviką anksti, kol jis neišplitęs, bei taikant efektyvų šiuolaikišką gydymą. Pagrindinis atrankinės patikros dėl krūties vėžio tikslas yra nustatyti krūties vėžį anksti, kol jis dar nesukelia simptomų ir požymių. Kuo anksčiau navikas bus nustatytas, tuo efektyvesnis bus gydymas. Atrankinės patikros tyrimas dėl krūties vėžio neapsaugo nuo krūties vėžio išsivystymo, bet leidžia nustatyti krūties vėžį anksčiau, kai sėkmingo gydymo šansai didžiausi ir galima taikyti mažiau agresyvias gydymo priemones. Tokiu būdu pailginamas gyvenimas ir užtikrinama geresnė sergančiųjų gyvenimo kokybė“, – kalbėjo gydytoja onkologė chemoterapeutė.

Lietuvoje AMPP vykdoma nuo 2005 metų, tačiau iki šiol nebuvo atlikta išsamaus ir nuoseklaus programos vykdymo ir jos įtakos krūties vėžio epidemiologinei situacijai vertinimo. Iki šiol apimančio visoje Lietuvoje vykdomos AMPP tiek proceso, tiek poveikio rodiklių vertinimo tyrimo, kuriame naudojami šiuolaikiniai vėžio epidemiologijos metodai, atlikta nebuvo.

L. Steponavičienės disertacijoje pirmą kartą nuo pat AMPP vykdymo Lietuvoje pradžios apskaičiuotas intervalinių krūties navikų santykinis dažnis ir Lietuvoje vykdomos AMPP jautrumas. Pirmąkart įvertinta AMPP įtaka sergamumo krūties vėžiu, nustatomos ligos stadijų pasiskirstymo ir mirtingumo pokyčiams Lietuvoje. Taip pat pirmą kartą nustatyti AMPP dalyvavusių ir nedalyvavusių moterų krūties navikų patologinių charakteristikų skirtumai.

„Nustebinusių rezultatų nebuvo. Tiesiog pavyko patvirtinti tai, kas buvo matoma kasdieninėje klinikinėje praktikoje. Šiuo metu mamografinė patikra Lietuvoje organizuota netinkamai, būtina imtis priemonių situacijai pakeisti, kad mūsų šalies moterys galėtų naudotis pagal ES rekomendacijas parengta programa ir svarbiausia, būtų pasiektas mirtingumo nuo krūties vėžio sumažėjimas“, – pabrėžė gydytoja.

Keturios rekomendacijos

Įvertinus darbo metu gautus rezultatus buvo suformuluotos labai konkrečios praktinės rekomendacijos:

Būtina sukurti centralizuotą kvietimų dalyvauti atrankinėje mamografinės patikros programoje sistemą. Tai leistų gerokai padidinti dalyvaujančių programoje moterų skaičių, kartu tikėtis didesnio sergamumo ankstyvųjų stadijų krūties vėžiu ir mažesnio mirtingumo nuo krūties vėžio.

Turi būti atliekama nuolatinė atrankinės mamografinės patikros programos vykdymo stebėsena ir vertinimas. Šiam uždaviniui įgyvendinti būtina sukurti atrankinės mamografinės patikros programos informacinę sistemą, kurioje būtų kaupiami duomenys apie programos eigą ir vykdymą, o vėliau atliekama sukauptų duomenų analizė.

Turi būti atliekama nuolatinė atrankinės mamografinės patikros programos poveikio stebėsena ir vertinimas. Šio uždavinio įgyvendinimui būtina sukurti atrankinės mamografinės patikros programos poveikio rodiklių stebėsenos sistemą, kuri leistų įvertinti sergamumo, stadijų pasiskirstymo, mirtingumo, intervalinių navikų ir programos jautrumo pokyčius.

Tiek duomenų kaupimas, tiek analizė turėtų būti vykdoma nuolatos. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, programa turi būti koreguojama ir tobulinama.