Medicinos mokslų daktaras Juozas Belickas atliko kelio sąnario operaciją, kokios Lietuvoje dar niekas iki šiol nedarė. Metodas teikia vilčių kentėti mažiau skausmo, nes mūsų sąnariai dyla vis labiau.

Kentėjo trejus metus

"Pirmadienį atsiguliau į ligoninę, antradienį mane paremontavo, o šiandien jau per visą palatą perėjau. Buvo žmona atėjusi, norėjau valsą sušokti", – nesuprasi, juokais ar rimtai, penktadienį perpiet kalbėjo kaunietis Antanas Jančius.

Tikra tai, kad po operacijos jis jaučiasi labai laimingas. Liovėsi trejus metus kankinęs kojos sąnario skausmas, neleidęs nei vaikščioti, nei miegoti. Dabar, sako Antanas, sveiką koją skauda labiau nei operuotąją. Sveikąją taip galima vadinti tik iš dalies, nes ir jos kelio sąnarys jau gerokai padilęs.

"Iki operacijos kojas labai skaudėdavo, juolab kad operuotosios ir meniskas buvo plyšęs. Vaikščiodavau nešiodamasis kėdutę. Kol šimtą metrų nueidavau, ne kartą prisėsdavau pailsėti, kad skausmas apsloptų. Gyvenu penktame aukšte, tai žemyn lipdavau atbulas", – pasakoja 65-erių vyras.

Jis mano, kad sąnarių kremzlės sudilo nuo sunkaus darbo: 40 metų triūsė suvirintoju. Virino pusmetrio diametro dujotiekių, šilumos trasų vamzdžius. Dirbdavo atsiklaupęs. Per trejus skausmo metus išgėrė kelis kilogramus vaistų, o jau papildus, Antano žodžiais tariant, gėrė centneriais. Džiaugiasi, kad skrandis neprakiuro, ir piktinasi, kad tie papildai niekuo nepadėjo.
"Bet gydytoja klausdavo: kas būtų, jei nieko negertum? Ką aš žinau, kaip ten būtų buvę", – dabar jau numoja ranka Antanas.

Jis drąsiai ryžosi operacijai, nes kito varianto, anot chirurgų paciento, nebuvo, nebent sėsti į ratukus.

Protezuota viena pusė

Kauno klinikinės ligoninės Endoprotezavimo ir sportinių traumų skyriaus vedėjo gydytojo traumatologo ortopedo J.Belicko pacientas, kai jį aplankėme, gulėjo paprastoje palatoje, tipiškoje ligoninės lovoje.

"Esu nestandartinių gabaritų, kai reikėjo padaryti magnetinį rezonansą – į jokias stakles netilpau", – vėl juokavo Antanas ir pakomentavo: jo ūgis – 184 cm, svoris – 130 kg.
Atrodytų, tokių vyrų Lietuvoje daug, bet ir gydytojai sako, kad A.Jančiaus kaulai netipiški, labai stambūs. Tai lėmė, kad jam kelio sąnarys buvo pakeistas taikant naują metodą.
"Pacientui buvo atliktas vienpusis kelio sąnario endoprotezavimas. Buvo sudilusi tik viena kelio sąnario pusė, vidinė, ir pirmąkart Lietuvoje taikydami naują metodą pakeitėme tik dalį sąnario, naudodami šiam pacientui pritaikytus individualius nukreipiklius", – paaiškino mokslų daktaras J.Belickas.

Nauja ir įdomu tai, kad šiam chirurgų pacientui operuoti buvo pagaminti individualūs instrumentai, vadinami nukreipikliais. Su jais atliktos kelios operacijos Lietuvoje, keičiant visą sąnarį, bet vienpusiam protezavimui tai dar nebuvo pritaikyta.

Ilgas pasirengimas

Pasirengimo tokiai operacijai procesas labai ilgas. Paciento sąnarys yra nuskenuojamas, tai atliekama magnetinio rezonanso metodu. Tam būtinai turi būti sukalibruotas magnetinio rezonanso aparatas.

Duomenys siunčiami gamintojams. Gydytojas J.Belickas pasinaudojo amerikiečių kompanijos Olandijoje paslaugomis. Ten jam pagamino kompiuterinį modelį – trimatį A.Jančiaus kelio sąnarį ir atsiuntė elektroniniu paštu.

"Kompiuteryje aš matau, kaip atrodo paciento sąnarys. Trimatėje erdvėje matau kiekvieną kaulinę išaugėlę, kiekvieną smulkmeną. Tai – rekomendacija, kaip daryti pjūvius protezuojant sąnarį. Jei man tai tinka, manau, kad nieko keisti nereikia, tai patvirtinu. Tuomet olandai pagamino paciento sąnarį ir endoprotezavimo detales – nukreipiklius", – pasakoja gydytojas J.Belickas.

Garantuotas tikslumas

Tą sąnarį ir detales gamintojai į Kauną atsiuntė praėjus mėnesiui. Tiek laiko gamino.

Tuomet gydytojai pakvietė A.Jančių operacijai. Atvėrus sąnarį ir uždėjus nukreipiklius, kurie idealiai atitiko anatominį sąnarį, bei juos pritvirtinus, gydytojas J.Belickas turėjo galimybę labai tiksliai nupjauti išdilusią sąnario dalį. Protezai ant jo tarsi prilipo.

"Atliekant vienpusį endoprotezavimą reikia ypatingo tikslumo. Labai svarbu kiekvienas milimetras ir laipsnis. Vargstam, kol surandam tų taškų padėtį. Šiuo atveju viskas buvo apskaičiuota iš anksto", – džiaugiasi ortopedas traumatologas J.Belickas.

Tokia operacija garantuoja tikslumą ir protezo komfortą ligoniui, be to, ji gerokai trumpesnė. Bėda ta, kad pasirengimas ir priemonės tokiai operacijai kainuoja apie 3 tūkst. litų. Ligonių kasos kompensuoja tik protezą, o ne modernią jo implantavimo metodiką. Šį kartą ją padovanojo gamintojai.

Metai, ligos, traumos

Žmogaus sąnariai kenčia nuo metų naštos ir ligų. Sąnarių kremzlės smarkiau dyla ir nuo antsvorio, sunkaus fizinio krūvio, ypač sportininkams, traumų, infekcijų, reumatoidinio artrito. Priežastys gali būti ir įgimtos.

Traumatologai ortopedai žino, kad dažniausiai dyla vidinė kelio sąnario pusė. Tai lemia žmogaus biomechanika. Puiku, kai galima protezuoti pusę sąnario. Dėl to, pabrėžia mokslų daktaras J.Belickas, daromas mažesnis pjūvis, žmogus greičiau pasveiksta.

Vienpusio protezo tarnavimo laikas – toks pats kaip abipusio: 10 metų jais naudojasi 95 proc. operuotų pacientų, 15 metų – 90 proc. Kai sudyla ir kita sąnario pusė, vienpusį protezą galima išimti ir pakeisti abipusiu, sako gydytojas.

Kauno klinikinėje ligoninėje per metus atliekama apie 600 sąnarių endoprotezavimo operacijų. Pernai ligonių kasos buvo nupirkusios mažiau protezų, todėl daug ligonių buvo priversti juos pirktis patys arba kentėti skausmą.

A.Jančius tikisi, kad jam bus kompensuotas sudilusio kitos kojos sąnario protezas. Vyras nusiteikęs operuotis maždaug po pusės metų.