Ligas pacientai nusistato kitaip: vėliau reikia taisyti padarytą žalą Pereiti į pagrindinį turinį

Ligas pacientai nusistato kitaip: vėliau reikia taisyti padarytą žalą

2025-01-29 10:03

Paieškas apie ligas ir jų gydymą „Google“ keičia klausimai dirbtiniam intelektui. Gydytojai vis dažniau sulaukia pacientų, kurie jau būna pasikonsultavę su dirbtiniu intelektu. Viena iš priežasčių – pacientai taip siekia išvengti ilgų eilių, tačiau jau kalbama ir apie atvejus, kai technologijos, užuot padėjusios, pridarė žalos.

Ligas pacientai nusistato kitaip: vėliau reikia taisyti padarytą žalą
Ligas pacientai nusistato kitaip: vėliau reikia taisyti padarytą žalą / Scanpix nuotr., LNK stop kadras

Sunegalavus – ne pas gydytoją, o stačia galva į interneto platybes. Anksčiau daliai praversdavo „Google“ paieška, dabar ją keičia dirbtinio intelekto programos.

„Iš esmės simptomus suvedi ir žiūri“, – teigė pašnekovė.

Karolina dabar jau pakeliui pas gydytoją. Teko laukti, o dirbtinis intelektas atsakymą pateikė iškart.

„Pavyzdžiui, vizito pas dermatologą laukiau apie du mėnesius, pas šeimos gydytoją galima greičiau, bet užtrunka“, – šnekėjo pašnekovė.

Anot medikų, lietuviai modernėja ir dirbtinį intelektą sveikatos klausimais naudoja vis dažniau – ypač jaunesnė karta. Apie tai pacientai ir patiems gydytojams prisipažįsta.

LNK stop kadras.

„Dabar pastebime, kad žmonės vis rimtesniais klausimais kreipiasi į dirbtinio intelekto programėles“, – nurodė „Affidea“ klinikos šeimos gydytoja Elena Šukė.

Suvedami ne tik simptomai, bet ir tikslūs, dažniausiai prevenciškai atliktų tyrimų rezultatai. Nors technologijos gali analizuoti didelius duomenų kiekius, o medicinoje ir patys gydytojai naudoja, deja, jau kalbama ir apie atvejus, kai dirbtinis intelektas, užuot padėjęs, pridarė žalos.

„Nepasisekus ir nepadėjus, ateina pas mus, paaiškėja, kad ne tai reikėjo daryti“, – sakė E. Šukė.

Ir tokių atvejų – ne tik vienas kitas.

„Tokių atvejų, kai žmogus interpretuoja savo tyrimus su dirbtiniu intelektu ir negauna gydymo, kurį turėtų gauti, dėl to patiria žalą. Tokių atvejų kiekvienas šeimos gydytojas turime bene kiekvieną dieną“, – aiškino „Affidea“ klinikos šeimos gydytoja.

LNK stop kadras.

Kol eksperimentuojama, prarandamas laikas – liga progresuoja. Tai ypač rizikinga onkologiniams pacientams, kurie, anot medikų, užsiėmę savigyda, kartais imasi badavimo, manydami, kad vėžys išnyks dėl maistinių medžiagų trūkumo.

„Tai yra savigyda. Kas yra atsakingas už tai? Turbūt pats pacientas“, – pabrėžė lektorė, verslininkė Renata Šumskaitė.

Mokymus medikams vedusi pašnekovė sakė, kad dirbtinis intelektas neišvengiamas, bet kol kas pasikliauti juo aklai – negalima.

„Kas patikrina, ar duomenys yra teisingi, ar jie suvaliduoti? Ar tikrai lietuviškam organizmui tinkamas gydymas, kuris tinka Azijos gyventojui? Diabeto duomenys – kaip matuoja amerikiečiai, britai, mes turime labai skirtingą informaciją“, – nurodė R. Šumskaitė.

O kur dar itin jautrios informacijos apsauga?

„Jūs pateikiate nuotrauką, kur ji paskui keliaus? Čia reikia turėti omenyje ir duomenų saugos reikalavimus“, – tikino R. Šumskaitė.

Visgi, esant lengviems negalavimams, medikai ne tokie kategoriški.

„Vitamino D trūkumas – pasitarti dėl dozės ar vartojimo trukmės tikrai galima, nes rekomendacijos yra pasaulinės“, – šnekėjo E. Šukė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Keletas lietuvių savigydos pavyzdžių. Vietoje vaistų dėl padidėjusio cholesterolio pasirenkama liaudies medicina – žolelių užpilai.

„Vaistų nuo cholesterolio bijo labiau nei cholesterolio padidėjimo. Jo nejaučiame, bet tai tiesus kelias į infarktą ir insultą bei pagrindinis to veiksnys“, – tvirtino „Affidea“ klinikos šeimos gydytoja.

Taip pat egzistuoja kitas kraštutinumas – tik sunegalavus griebiamasi antibiotikų.

„Čia yra didžiulė problema visame pasaulyje. Mes neišskirtiniai“, – teigė E. Šukė.

Antibiotikai prieš virusines infekcijas – neveiksmingi, o netinkamas jų vartojimas ateityje gydant daugelį infekcinių ligų gali sukelti sunkumų.

Statistika rodo, kad kas antras dirbantis Lietuvos pilietis skundžiasi sveikatos sutrikimais.

„Labai didina bakterijų atsparumą antibiotikams. Čia – visuomenės sveikatos problema“, – aiškino E. Šukė.

„Statistika rodo, kad kas antras dirbantis Lietuvos pilietis skundžiasi sveikatos sutrikimais. Tai rodo prastėjančią visuomenės sveikatos būklę“, – kalbėjo „If“ didžiųjų verslo klientų draudimo ekspertė Ignė Varanavičienė.

„Apskritai išmokos didėja, vidutiniai gydymo kaštai auga kiekvienam apdraustajam. Tai, kad žmonės užsiima savigyda, tokios informacijos nekaupiame ir neturime“, – teigė „Lietuvos draudimo“ atstovas Audrius Zinevičius.

„Kažkada juokavau, kad galėtų ne Ligonių kasos padengti gydymą, bet atvirkščiai – bonusuoti už tai, kad yra sveiki“, – nurodė R. Šumskaitė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra