Padidėjęs kraujospūdis kamuoja ir jaunus

Sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ligų Lietuvoje užima pirmaujančią vietą. Arterinė hipertenzija, koronarinė ir kitos širdies ligos jau nebėra vien pagyvenusių žmonių negalavimai. Streikuojančia širdimi skundžiasi vis daugiau jaunų, darbingo amžiaus šalies gyventojų.

„Populiariausios“ ligos

Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėjo med. dr. Audriaus Šimaičio teigimu, didėjantis sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis – kasmet ligoninėje gydosi daugiau kaip trys tūkstančiai kardiologinių pacientų, t. y. maždaug kas ketvirtas gydymo įstaigos ligonis turi nesveikuojančią širdį, – nėra vien Lietuvos problema. Arterine hipertenzija serga kas penktas suaugęs europietis, širdies koronarinė liga pirmauja visame pasaulyje.

Statistikos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligų sukeltos mirtys mūsų šalyje sudaro daugiau kaip pusę visų mirčių.

Liūdniausia, kad didžioji dalis žmonių miršta net nežinodami, kad sirgo kokia nors kraujotakos ar širdies liga – nejausdami ar nesureikšmindami simptomų, manydami, kad dar per jauni skųstis širdimi.

Neapsaugotas niekas

Bene dažniausia ir klastingiausia ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jaunų žmonių bėda yra padidėjęs kraujospūdis. Pasak A. Šimaičio, arterinė hipertenzija kamuoja kas antrą suaugusį šalies gyventoją.

Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Sveiko suaugusiojo kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg.

Kraujo spaudimas nėra pastovus. Jis kinta priklausomai nuo veiklos, savijautos. Sunkiai dirbant, daug sportuojant, patiriant stresą jis šokteli, o, sugrįžus į ramybės būseną, sumažėja. Kodėl šis procesas sutrinka, ne visada aišku. Nors, anot A. Šimaičio, kraujospūdžio didėjimą neretai skatina paveldimumas, vyresnis amžius, problemų gali turėti ne tik jau apie pensiją pagalvojantys vyrai ir moterys, bet ir trisdešimtmečiai.

Ne mažiau susirgimą lemiantis veiksnys yra gyvensenos būdas. Rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, netaisyklinga mityba, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nuolatinis stresas, taip pat įvairios ligos, pavyzdžiui, inkstų, cukrinis diabetas, keliasdešimčia procentų padidina riziką susirgti hipertenzija.

Gydytojo teigimu, neturėtų džiaugtis ir turintieji per žemą kraujospūdį. Kraujagyslių tonusas metams bėgant kinta, todėl negalima garantuoti, kad jaunystėje savijautą gerinęs, mieguistumą ir silpnumą „gydęs“ kava ir kitomis tonizuojančiomis priemonėmis žmogus vyresniame amžiuje neturės nuolat vartoti kraujo spaudimą mažinančių vaistų.

Padidėja mirtingumas

Pastebėta, kad dažniau aukštas kraujospūdis kamuoja mažesniuose miesteliuose, kaimuose gyvenančius, žemesnio išsilavinimo žmones. Tačiau ir nemažai didmiesčių gyventojų nežino, koks jų kraujo spaudimas, ar jis normalus, per didelis, ar per mažas.

Hipertenzija nėra nekaltas negalavimas. Jeigu kraujo spaudimas beveik nuolat būna per didelis, ilgainiui pakenkiamos kraujagyslių sienelės, sustorėja širdies raumuo, 30-40 proc. padidėja rizika patirti infarktą, insultą, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Tai gali atsitikti ir vos į ketvirtąjį dešimtmetį įžengusiems asmenims.

Ilgalaikė arterinė hipertenzija gali paskatinti sunkios ir klastingos širdies koronarinės ligos atsiradimą. Pagal sergamumą ir mirtingumą ji pirmauja daugelyje pasaulio valstybių. Anksčiau ji daugiausiai buvo diagnozuojama vyrams, tačiau pastaruoju metu nuo širdies koronarinės ligos kenčia vis daugiau moterų.

Gydoma ir be vaistų

Sunkiai susargdinantys pakitimai organizme vyksta gana lėtai ir beveik nepastebimai. Retais atvejais gali pasireikšti nežymūs simptomai: galvos skausmas pakaušio srityje, padažnėjęs širdies plakimas, dusulio priepuoliai, greitesnis nuovargis. Dažniausiai sergantieji jų nesureikšmina, aiškindami įtemptu gyvenimo būdu.

Kardiologas A. Šimaitis pasakojo, kad padidėjusį kraujospūdį turintys žmonės apie tai gali nežinoti ir 10-15 metų, kol atsitiktinai jo nepamatuoja. Spėjama, kad iš visų ligonių, kurių kraujospūdis padidėjęs, tik pusė apie tai žino. Iš žinančiųjų tik pusė gydosi, o iš jų tik apie 50 proc. gydosi tinkamai, pavyzdžiui, reguliariai vartoja vaistus.

Arterinė hipertenzija ne visada gydoma vaistais. Jeigu kraujospūdis nežymiai viršija normą, užtenka pakoreguoti mitybą, sumažinti kūno svorį, padidinti fizinį aktyvumą, atsikratyti žalingų įpročių, vengti streso. Patartina kuo mažiau vartoti druskos, gyvulinės kilmės riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių.

Labai svarbu reguliariai matuoti ne tik kraujospūdį, bet ir cholesterolio kiekį kraujyje. Tai daryti turėtų vyresni nei 18 metų žmonės.