- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
-
Pagalba po persileidimo prasideda nuo klausimo – kaip jautiesi?
-
Pagalba po persileidimo prasideda nuo klausimo – kaip jautiesi?
-
Pagalba po persileidimo prasideda nuo klausimo – kaip jautiesi?
-
Pagalba po persileidimo prasideda nuo klausimo – kaip jautiesi?
-
Pagalba po persileidimo prasideda nuo klausimo – kaip jautiesi?
-
Pagalba po persileidimo prasideda nuo klausimo – kaip jautiesi?
Nėštumas – atsakingas ir sudėtingas gyvenimo laikotarpis – tai patvirtina ir aktorė Eglė Špokaitė, kuri dalijasi, ką jai teko išgyventi praradus vaikelį. Krizinio nėštumo centras kartu su „Eurovaistine“ kviečia palengvinti kasdienybę moterims, kurioms nėštumas paženklintas ypatingais iššūkiais. Akcijos metu visuomenė kviečiama aukoti būtiniausius daiktus kūdikiams ir taip leisti moterims, kurios susidūrė su kriziniu nėštumu, pajusti, kad jos nėra vienos.
„Maniau, kad viską išspręsiu pati“
„Kiekviena skirtingai išgyvena vaikelio praradimą, tačiau jeigu jaučiate, kad reikia, nebijokite ieškoti pagalbos“, – padrąsina aktorė E. Špokaitė. Moteris šiandien jau gali atvirai kalbėti apie patirtą persileidimą, tačiau prisimena, kad pirmaisiais mėnesiais vien apie tai pagalvojus gerklėje stodavo gniužulas.
Aktorė pripažino, kad tuo metu laukdama ypač nemalonios procedūros rado lankstinuką apie pagalbos galimybes Krizinio nėštumo centre, tada dar abejojo, ar jai tikrai reikia psichologinės pagalbos. Moteris manė, kad viską pavyks išspręsti pačiai. Vis dėlto neradusi supratimo artimoje aplinkoje, ji ryžosi kreiptis į specialistus. „Atėjusi į centrą supratau, kad mano reakcija nėra neadekvati ir nenormali. Artimoje aplinkoje buvo teigiančių kitaip ir klausiančių, kada gi būsiu normali, kiek dar liūdėsiu arba tiesiog sakančių, kad „jau užtenka“. Visa tai buvo sakoma gana įsakmiu tonu, tarsi mano buvimas kenktų kito egzistavimui“, – prisimena E. Špokaitė ir priduria suprantanti, kad žmonės manė, jog tokie paraginimai tik padės.
Paliepimai sugrįžti į ankstesniąją būseną nebuvo efektyvūs, ji pasakoja, kad stengėsi per prievartą pamiršti, nebeišgyventi, išstumti emocijas. Tik atėjusi, iš pradžių, į individualias, o vėliau į grupines terapijas Krizinio nėštumo centre ji suprato, kad tokia reakcija – normali, o aplinka turėtų suprasti arba bent jau netrukdyti išjausti.
E. Špokaitė sako žinanti, kad aplinkinių reakcija kyla ne iš blogos valios, tačiau kartais tokiomis akimirkomis net nereikia komentarų, pakanka tiesiog buvimo šalia ar klausimo: „Kaip jautiesi?“ Aktorė taip pat priduria, kad visuomenės padrąsinimai, jog pavyks sėkmingai susilaukti vaikelio, tuo metu taip pat nebuvo efektyvūs. Po terapijos E. Špokaitė pastojo antrą kartą ir šiandien džiaugsmingai augina pusantrų metų vaikelį.
Pagalba daugiau nei 300 vaikų
Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė sako, kad tie devyni laukimo mėnesiai yra laikas, kai ypač svarbu jausti emocinį saugumą ir aplinkinių dėmesį. „Moterims svarbu žinoti, kad ne tik jos, bet ir aplinkiniai laukia naujos gyvybės. Norisi jausti, kad tomis akimirkomis, kai bus sunku, ji neliks viena ir kažkam rūpės“, – palaikymo svarbą akcentuoja moteris.
Septynerius metus veikianti organizacija siekia suteikti visapusišką paramą moterims, kurios laukė vaikelio, tačiau pastojus, pasikeitė gyvenimas (neteko darbo, liko vienos, užklupo liga) arba pastojo neplanuotai, taip pat tais atvejais, kai moteris patyrė persileidimą ar nutraukė nėštumą. Besilaukiančios moterys dažnai baiminasi, kad nesugebės susitvarkyti su nėštumu.
Z. Tomilinienė sako, kad jiems svarbi kiekvieno žmogaus istorija, todėl kiekvienas atvejis unikalus. Moteris pasakoja, kad kaip tik neseniai sulaukė nuotraukų iš mamos, kuriai padėjo prieš penkerius metus, būtent tiek metų sukako jos dukrai.
Sėkmingą organizacijos veiklą patvirtina ir moterų, kurioms jos padėjo, atsiliepimai. Krizinio nėštumo centro vadovė sako, kad yra prisidėję prie maždaug 300 vaikų gerovės.
Palaikymas ypač svarbus
Krizinio nėštumo centras siekia suteikti moterims visapusišką paramą, pradedant psichologine, baigiant daiktais. Centro atstovai pasirūpina drabužiais, lovyte, vežimėliu, kuriuos gauna iš kitų šeimų, tačiau reikalingus higienos daiktus centras įpratai įsigyja arba prašo paaukoti visuomenės.
Pasak Z. Tomilinienės, neplanuotai pastojusioms arba vienoms likusioms moterims baisu, kad neužteks lėšų vaikeliui išlaikyti, kitos jaučiasi neužtikrintos, nežino, ko tiksliai reikia ir kur galės įsigyti tai, ko reikia kūdikiui.
„Eurovaistinė“ siekia atkreipti dėmesį į problemas, kurias susivienijus gali išspręsti visuomenė. „Mes visada stengiamės kalbėti temomis, kurios daugeliui yra tabu, padėti tiems, kurie jaučiasi pamiršti. Siekiame, kad mūsų vaistinėse paramos sulauktų žmonės, kurie susiduria su įvairiais iššūkiais. Todėl šįkart skatiname prisidėti prie iniciatyvos ir palengvinti moterų, susidūrusių su kriziniu nėštumu, kasdienybę“, – sakė įmonės valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė.
Vilniaus „Akropolio“ „Eurovaistinėje“ vykstančios akcijos metu visuomenė kviečiama paaukoti naujagimiams būtiniausių daiktų – sauskelnių, servetėlių, losjonų ar kitų būtinų prekių. Paramos dėžė vaistinėje bus iki Motinos dienos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...