Painiava dėl antikūnų: dviejų laboratorijų atsakymai – kardinaliai skirtingi

  • Teksto dydis:

Norėdama aiškumo dėl antikūnų, panevėžietė nusipirko dar didesnę painiavą, informuoja LNK. „Jie gali rodyti, sakykime, minimalią paklaidą, bet ne tokią, kad žmogui vienoje klinikoje trigubai yra kiekis didesnis, o kitoje nulis“, – kalbėjo pašnekovė.

Už painiavą dėl antikūnų per abi privačias laboratorijas moteris sumokėjo per 40 eurų.

Panevėžietė norėjo išsitirti antikūnus prieš skiepą, nes yra persirgusi. „Gavau atsakymą, kad neigiamas, pas mane antikūnų nėra. Tai aš nusprendžiau registruotis darytis skiepą“, – teigė ji.

Kadangi moteriai po COVID-19 ligos neatsigavusi uoslė, nors ji sirgo pernai gruodį, antikūnus nusprendė pasitikrinti kitoje laboratorijoje. Jos atsakymas paneigė pirmąjį. „Pas mane antikūnų norma viršyta tris kartus dar ir aš jų daug turiu. Tai klausimas ir iškyla, kaip dirba, kokiomis medicinomis mes tiriamės laboratorijose, įrangos, ar jos yra iš viso sertifikuotos, ar praeitos patikros“, – kalbėjo panevėžietė.

Taip išeina, žmogus turi eiti per visas laboratorijas, mokėti pinigus ir tirtis, žiūrėti dar trečioje, ką trečia parodys.

Kuria laboratorija tikėti, panevėžietė linkusi spręsti pati, nes abejotinus rezultatus atsiuntusios įstaigos atsakymas raštu – tai prašymas atsiųsti antros laboratorijos tyrimus, kuriuos lygins su savais ir tada vertins. Komentaro šia tema iš laboratorijų nesulaukė ir LNK žurnalistai.

„Taip išeina, žmogus turi eiti per visas laboratorijas, mokėti pinigus ir tirtis, žiūrėti dar trečioje, ką trečia parodys“, – situaciją komentavo moteris.

Moters sutuoktinio situacija su antikūnais – analogiškai dviprasmiška.

Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Ambrozaitis sako, jog įmanoma, kad skirtingų laboratorijų antikūnų tyrimų rezultatai gali būti skirtingi. „Kiekviena laboratorija gali turėti savo atskiras normas, savo atskiras tyrimų metodikas. Todėl mes visada patariame – geriausia tirtis toje pačioje laboratorijoje“, – teigė A. Ambrozaitis.

Persirgusiems COVID-19 profesorius siūlo su antikūnų interpretacijomis negaišti ir skiepytis. „Po persirgtos ligos yra priimta, kad praėjus 180 dienų ar 210 dienų dabar reikėtų visgi pasiskiepyti viena doze. Ir vėl, aš manau, kad tai turėtų būti universalus dalykas, nes nepriklausomai, ar yra antikūnų, ar nėra antikūnų, jis turėtų ramiai priimti tą vieną dozę persirgus“, – kalbėjo profesorius.

Vienintelius, kuriuos pateisintų dėl nuolatinio antikūnų stebėjimo, profesorius matytų sergančius imunodeficito ligomis, lėtinėmis ligomis, vyresnius nei 65-erių žmones, kurių imuninė sistema nusilpusi ir antikūnų gali išsilaikyti mažiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

G.c c

G.c  c portretas
Na ir asilas, persirgus skiepytis gali tik beprotis.

Rokas

Rokas portretas
Gražu ir iš kur tokių propesorių atsiranda negali vadinti profesoriu jei taip nusišneka

Vilma

Vilma portretas
Praejo metai po sirgimo- antikuniu 327. Skiepytis????????
VISI KOMENTARAI 22
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių