Sveikina nutarimą

„Jeigu kalbame apie šiuo metu galiojantį privalomo testavimo sąrašą, tai jis jau nebetenka prasmės ryšium su įsakymu, kuris sako, kad darbe turint kontaktą nereikia izoliuotis, kad galioja tik šeimos kontaktas. Tada kokia prasmė privalomai testuotis? Ir dar kokia prasmė darbuotojams už tai susimokėti? Mes ir sakome, kad praktiškai šitą situaciją mes jau buvome numatę dar rudenį, kuomet Vyriausybei ir siūlėme eiti greitųjų testų keliu, kaip tą sėkmingai daro švietimo sektorius, ir darbdaviams nurodyti testuoti darbuotojos greitaisiais testais“, – sakė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Taip pat sakėme, kad tas pasiūlymas keisti užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymą, kuomet darbuotojas yra įpareigojamas susimokėti už testą, nesuveiks, neduos teigiamo rezultato. Jis visiškai yra nesietinas su saugumu ir sveikata, nes tuomet valdančioji dauguma, pristatydama šį įsakymo projektą, kalbėjo tik apie tai, kaip priversti žmones daugiau pasiskiepyti. Šią dieną mes neturime jokio teigiamo rezultato, tai reikėtų atstatyti klaidą ir pakeisti šitą įstatymą“, – teigė ji.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak I. Ruginienės, toji tvarka žmonių skiepytis neskatino, nepaisant to, kad už testus darbuotojams teko susimokėti.

Tas neapsisprendimas, ar pandemija slopsta, ar ne, sukelia nepasitikėjimą.

„Mes ir sakėme, kad neįmanoma to padaryti, nes jeigu tu nori paskatinti skiepytis, reikia didinti pasitikėjimą pandemijos valdymo priemonėmis ir skatinti sąmoningumą. Tik taip galėsi paskatinti skiepijimą. Jeigu įtikinsi vieną žmogų, tas žmogus įtikins du arba tris, ir taip toliau – eis tokia tinklinė progresija. Prievartos mechanizmai niekada neveikė ir nesuveiks, tą sėkmingai parodė ir praktinis rezultatas“, – kalbėjo Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

I. Ruginienė aiškino, kad dažnas gyventojas nepasitiki valdžia.

„Tas pasitikėjimas buvo žlugdomas nuo pat vasaros, kuomet buvo imtasi prievartos, bet nebuvo bandoma žmogaus įtikinti, kad tai yra labai svarbu. Nenuoseklūs, kiekvieną dieną besikaitaliojantys sprendimai vedė prie to, kad žmonės ėmė nesuprasti, kas gerai, kas blogai, ir kam to reikia, nes argumentai taip pat neidavo kartu su sprendimais. Lygiai tas pats atsitiko ir šiais metais, kai kalbėjome apie privalomą skiepijimą, – jokių argumentų nebuvo pateikta, tačiau per jėgą buvo norėta priimti įstatymą. Kuomet buvo nepriimtas įstatymas, kitą dieną mes jau gavome sąrašą pareigybių, kurios galės dirbti esant besimptomėje formoje. Tas neapsisprendimas, ar pandemija slopsta, ar ne, sukelia nepasitikėjimą. Dabar kalbėti apie tai, kad staiga žmonės pradės tikėti viskuo, ką Vyriausybė sako, taip nebus“, – tikino I. Ruginienė.

Atlaisvinimas – per anksti?

Tačiau tokios nuomonės ne visi. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius laikėsi pozicijos, kad dar nederėtų atsisakyti privalomo darbuotojų testavimo.

Testavimas vis dėlto dar turėtų šiek tiek išlikti, galbūt tas periodiškumas galėtų pamažėti.

„Mūsų pozicija štai kokia: jeigu mes dabar atsisakome galimybių paso, tai galbūt palaipsniui reikia daryti kitus atsisakymus, o ne staiga viską kirsti. Testavimas vis dėlto dar turėtų šiek tiek išlikti, galbūt tas periodiškumas galėtų pamažėti. Reikia pasižiūrėti, kas bus po to, kai bus pristabdytas galimybių pasas, kokia bus sveikatos situacija Lietuvoje, užkrečiamumo skaičiai, kadangi šiandien jie kyla, nežiūrinti į nieką. Atsižvelgiant į visas tas aplinkybes, būtų galima kalbėti, ar visai atsisakyti testavimo, ar dar susiaurinti grupę testuojamų, kadangi vis tiek dar išlieka, man atrodo, švietimo sistemoje testavimas, ir žiūrėti, kaip bus“, – sakė R. Sartatavičius.

Pasak pašnekovo, nors testavimas ir užimdavo šiek tiek darbo laiko, bet didelių problemų tai neturėjo sukelti.

„Kai buvo tokia pandeminė situacija ir nebuvo kitos išeities, prie to buvo prisitaikyta ir didelių problemų nekilo“, – teigė R. Sartatavičius.

Jis negalėjo pakomentuoti, ar galimybių paso atsisakymas – teigiamas dalykas.

„Tikrai sunku spręsti, nes tas sprendimas atsisakyti galimybių paso buvo priimtas pakankamai greitai. Komentuoti tai sudėtinga, nes nesame specialistai, tai turėtų labiau spręsti Sveikatos apsaugos ir kitos atsakingos institucijos. Ar teisingai pasielgta atsisakant galimybių paso, parodys artimiausia ateitis, bet žiūrint į tas prognozes, kurios yra skelbiamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, manau, kad į pavasarį turėtume įžengti jau ir be kaukių, kitaip sakant, gal ir pandemija pasibaigs. Kaip dabar bus, ar atsisakius galimybių paso ir privalomo testavimo neužsitęs tas procesas, parodys ateitis“, – šnekėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius.

Vis dėlto R. Sartatavičius pritarė I. Ruginienės nuomonei, kad valdžios sprendimai karais atrodo neapgalvoti, nenuoseklūs.

„Kad sprendimai kaip kada priimami nepasitarus, aš jau kalbu ne tik apie sveikatą, apie daug dalykų, tai taip, tas yra. Tikėkimės, situacija pasikeis“, – teigė R. Sartatavičius.