- Deimantė Gruodė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pacientai, kuriems turėtų būti teikiama paliatyvioji pagalba, yra skaičiuojami dešimtimis, jei ne šimtais tūkstančių. Deja, jai šalyje skiriamas itin menkas dėmesys. Amžina problema – kas už tai labiau atsakingas: Sveikatos apsaugos ar Socialinių reikalų ir darbo ministerija?
„Mano galva, turėtų būti aiškiai atiduota arba vienam, arba kitam šeimininkui“, – svarsto Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys.
Faktas
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje paliatyviosios pagalbos paslaugas gali teikti 79 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, iš jų 60 stacionarinių. Ambulatorines ir paslaugas namuose teikia 33, o dienos stacionare – 6 asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Bendras lovų skaičius stacionare yra 279 lovos.
Nežmoniškos sąlygos
Lietuvos sveikatos sistemos modelyje paliatyvios slaugos kažkodėl nenorima matyti, nors pacientų, kuriems ji turėtų būti suteikiama, yra dešimtys, jeigu ne šimtai tūkstančių.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad paliatyvios pagalbos sistemos peržiūra ir nauji pažangūs sprendimai būtini. Tokios pozicijos ministras laikėsi vykusiame susitikime su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovais. Pasak ministro, kol kas pažangūs metodai nėra pasiekę paliatyvios pagalbos, galioja prieš dešimtmetį nustatyta tvarka.
„Iš tikrųjų matome, kad sprendžiant šį klausimą nėra didelės iniciatyvos iš gydymo įstaigų pusės. Turime prieštaringą situaciją, kada įstaigos nebando kelti paliatyvios pagalbos kokybės, o tiesiog bando reikalauti aukštesnio apmokėjimo už paslaugas. Bet nesprendžia klausimų, kad iš esmės tokių paslaugų suteikiama per mažai. Jei šeši aštuoni paliatyvūs pacientai yra suguldomi penkiolikos dvidešimt kvadratų patalpoje, tai - nežmoniškos sąlygos. Jau net nereikia kalbėti apie teisę į orų išėjimą iš gyvenimo ar skausmo nepatyrimą“, – sakė POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
Reikalingos mobilios komandos
Susitikime asociacijos atstovai, išanalizavę Jungtinės Karalystės, Airijos, Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių patirtį, pateikė ministrui siūlymus dėl paliatyviosios slaugos paslaugų gerinimo. Š. Narbutas išskiria hospiso idėją, kuri pasaulyje yra plačiai taikoma ir įsitvirtinusi kaimyninėse šalyse.
„Diskusijas, kurias galiausiai POLA perkėlė į Sveikatos apsaugos ministerijos lygį, pradėjome turbūt prieš ketverius metus kalbėdamiesi su Jungtinės Karalystės atstovais, lankydamiesi jų hospisuose. Pas mus, galima sakyti, dvidešimt metų niekas nėra keista. Mūsų atstovai iš skirtingų organizacijų ir skirtingų perspektyvų pasiūlė, kad pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai, slaugytojai dalyvautų darbo grupėje ir bandytų diskutuoti su viešojo sektoriaus atstovais, kaip reikėtų pakeisti paliatyvios pagalbos sistemą.
Gydymo įstaigų atstovai sako, kad reikalingos tarpdisciplininės – paliatyvisto, slaugytojos ir psichologo – komandos. Tarptautinė patirtis rodo, kad negalima apsiriboti trimis nariais. Be paminėtų yra socialiniai darbuotojai, užimtumo terapeutai, reabilitologai, dietologai ir jų sąrašas net nėra baigtinis. Nenorime prašyti ligonių kasų kompensuoti tokias paslaugas. Tai yra pasakymas, kas turėtų būti įvertinta ir kaip yra holistiškai suteikiama paslauga paliatyvios pagalbos atveju. Kalbant apie hospisus ir yra mintis, kad juos steigtų ne valstybė. Nevyriausybinės organizacijos tai daro ir bando prisitraukti lėšų iš visuomenės, verslo įmonių. Galima sakyti, tai yra tam tikra viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė. Būtent toks modelis yra taikomas Jungtinėje Karalystėje“, – sako Š. Narbutas.
Lietuvoje teisės aktai dėl paliatyviosios pagalbos priimti 2007 metais, o finansavimas skirtas 2008 metais. Paliatyvioji pagalba gali būti teikiama stacionare arba paciento namuose. Be to, ambulatoriškai gali būti teikiamos konsultacijos pacientui ir jo šeimos nariams. Dažniausia paliatyvioji pagalba teikiama onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Kiekvienu atveju dėl paliatyviosios pagalbos pacientai ar jų šeimos nariai turi tartis su gydančiu gydytoju.
„Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad sveikatos apsaugos sistema turi orientuotis į keturis skirtingus paslaugų teikimo momentus: prevenciją, diagnostiką, efektyvų gydymą ir paliatyviąją slaugą. Lietuvos sveikatos sistemos modelyje paliatyvios slaugos kažkodėl nenorima matyti, nors pacientų, kuriems ji turėtų būti suteikiama, yra dešimtys, jeigu ne šimtai tūkstančių“, – sako Š. Narbutas.
Atsižvelgdama į tokių paslaugų poreikį, Vyriausybė praėjusiais metais patvirtino naują stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugų kriterijų – 100 tūkst. gyventojų lovų skaičių padidino nuo 6 iki 9.
Tačiau visose savivaldybėse vis dar trūksta ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų ir paslaugų teikimo pacientų namuose. Taip pat trūksta psichologinės ir psichoterapinės pagalbos sergantiesiems.
Komentaras
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys:
– Slauga turėtų būti peržiūrima iš esmės, nes tai yra sankirta tarp dviejų ministerijų – sveikatos ir socialinių reikalų. Amžina problema – kas už tai yra labiau atsakingas. Mano galva, turėtų būti aiškiai atiduota arba vienam, arba kitam šeimininkui. Kadangi iš esmės įstaigos turi didelį socialinį aspektą – ir išlaikymo, ir priežiūros, ir visa kita, ir kartu gydymo aspektai. Bet kai mėginome spręsti ir savo laiku ieškojome taip vadinamojo socialinio klasterio problemą – mėginome pritraukti į panašias veiklas ir privačias investicijas kartu su europinėmis.
Buvo tokia europinė programa, kuria buvo galima pasinaudoti. Kaip tik šioje vietoje buvo iškilę daug problemų, kadangi tokioje sumaišytoje sistemoje niekas negali pasakyti, koks krepšelis ateina slaugomajam iš socialinės pusės ir kiek iš sveikatos. Du šeimininkai nepasidalija, kas turėtų ką daryti. Tai geriausia tokiu atveju problema sprendžiasi, kai padarai vienu šeimininku, kai nereikia aiškintis su kitais, kaimynais – tada viskas aišku, kas, kiek kainuoja. Senyvo amžiaus ir negalią turinčių žmonių slauga yra įsisenėjusi problema, kuri, deja, neišjudinama iš vietos, nes nėra susikalbėjimo tarp dviejų ministerijų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NVSC: šiemet Lietuvoje jau registruoti 22 tymų atvejai2
Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas15
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai8
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...