Palygino braziliškąją, britiškają ir Pietų Afrikos atmainas: kuri kelia didžiausią nerimą?

  • Teksto dydis:

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija praėjusią savaitę pranešė apie Lietuvoje pirmą kartą aptiktą braziliškąją koronaviruso atmainą. Profesorius Saulius Čaplinskas aptarė COVID-19 viruso mutacijas ir paaiškino, kodėl atmainų plitimas kelia nerimą specialistams.

„Braziliškoji viruso atmaina – rūpestį kelianti. Paskelbta, kad Lietuvoje nustatyta pirmoji braziliškoji pandeminio koronaviruso atmaina, kuri šiuo metu rasta 36 pasaulio šalyse. Braziliškoji viruso atmaina: sparčiau plinta, didesnė sunkesnės ligos rizika, dažniau sunkiau serga vidutinio amžiaus žmonės, mažesnis registruotų vakcinų apsauginis poveikis, galima užsikrėsti pakartotinai. JAV ligų kontrolės centro duomenimis, yra apibrėžiami trys rūpestį keliantys SARS-CoV-2 virusų variantai: braziliškoji (P.1), Jungtinės Karalystės (B.1.1.7) ir Pietų Afrikos (B.1.351) virusų atmainos. Šios virusų atmainos buvo priskirtos prie rūpestį keliančių atmainų, nes yra susijusios su greitesniu plitimu, didesniu ligos sunkumu (didesniu hospitalizuojamų ir patenkančių į intensyvios terapijos skyrius pacientų skaičiumi) ir gali turėti įtakos įgytam (po skiepų ar persirgus) imunitetui ar esamų vakcinų bei ligos gydymo veiksmingumui. Braziliškoji viruso atmaina turi smaigalio baltymo mutacijų trijulę (K417T, E484K ir N501Y), susijusią su padidėjusiu gebėjimu prisijungti prie žmogaus ląstelių ACE2 receptorių. Dėl šių mutacijų taip pat mažėja neutralizuojančių antikūnų efektyvumas ir didėja tikimybė užsikrėsti pakartotinai, jei prieš tai buvo užsikrėsta ir persirgta atmainomis, neturinčiomis minėtų mutacijų“, – teigė S. Čaplinskas.

Mokslininkai pažymi, kad tuo atveju, jei kuri nors iš registruotų vakcinų yra mažiau veiksminga prieš vieną ar daugiau mutacijų, bus galima pakeisti vakcinų sudėtį, kad būtų užtikrinta apsauga nuo šių mutacijų.

„Pasak ECDC tyrimo, užsikrėtus braziliškąja viruso atmaina sunkios ligos ir hospitalizacijos rizika yra 2,6 karto didesnė, lyginant su užsikrėtimais pirminiu (natyviniu) virusu, o intensyvios terapijos rizika taip pat padidėja 2,2 karto. Tačiau didžiausia sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką yra užsikrėtus Pietų Afrikos atmaina ir ši rizika yra 3,6 karto didesnė lyginant su užsikrėtimais natyvine atmaina. Palyginimui, užsikrėtus Jungtinės Karalystės viruso atmaina, sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką yra mažesnė (1,7 karto), o intensyvios terapijos rizika (2,3 karto) yra beveik tokia pati, kaip ir užsikrėtus Braziliškąja atmaina (2,2 karto). Didžiausia intensyvios terapijos rizika yra užsikrėtus P. Afrikos atmaina, t. y 3,3 karto didesnė, lyginant su natyvinės atmainos sukeliama rizika“, – socialiniame tinkle rašė profesorius.

Kadangi vakcinacija dar tik įsibėgėja ir nėra daug duomenų apie vakcinų poveikius viruso atmainoms, vis dažniau paskelbiamos mokslininkų ataskaitos, kuriose pažymima, kad viruso atmainoms, ypač Pietų Afrikos (B.1.351) ir braziliškajai (P.1), egzistuojančių vakcinų veiksmingumas gali būti mažesnis.

„Visgi, tikimasi, kad šiuo metu kuriamos arba jau patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 ligos suteiks bent jau dalinę apsaugą nuo naujų viruso mutacijų, nes šios vakcinos sukelia platų imuninį atsaką, apimantį daugybę antikūnų ir ląstelių. Mokslininkai pažymi, kad tuo atveju, jei kuri nors iš registruotų vakcinų yra mažiau veiksminga prieš vieną ar daugiau mutacijų, bus galima pakeisti vakcinų sudėtį, kad būtų užtikrinta apsauga nuo šių mutacijų. Taip pat nėra pakankamai duomenų apie tai, kiek natyvinio viruso sukelta COVID-19 ligą persirgusį žmogų susidaręs imunitetas apsaugos nuo naujų atmainų, įskaitant ir braziliškąją. Manoma, kad persirgusiems asmenims imuninė apsauga naujoms atmainoms nebūtinai gali būti tokia pat veiksminga, kaip natyvinei viruso padermei. Galimas pakartotinas užsikrėtimas“, – situaciją komentavo profesorius.

Freepik.com nuotr.

S. Čaplinsko nuomone, virusologiniu požiūriu yra svarbu stebėti, koks yra besiformuojančių atmainų poveikis kritinėms pandemijos atsakomosioms priemonėms, įskaitant skiepijimus, ligos gydymą ir diagnostiką. „Genomo sekoskaitos tyrimai leidžia mokslininkams nustatyti SARS-CoV-2 viruso mutacijas, stebėti, kaip virusas laikui bėgant keičiasi bei suprasti, kaip šie pokyčiai veikia viruso savybes. Visa ši informacija yra reikalinga, kad būtų geriau suprasta, kaip pakitęs virusas gali paveikti žmogaus sveikatą. Priminsiu, kad virusai nuolat keičiasi, įskaitant ir SARS-CoV-2 virusą, sukeliantį COVID-19 ligą. Kai ląstelėms gaminant virusų kopijas padaromos klaidos, virusas šiek tiek pasikeičia. Šie pokyčiai vadinami mutacijomis. Dėl mutacijų per tam tikrą laiką atsiranda naujos virusų atmainos, turinčios skirtingas charakteristikas. Tai ypač būdinga RNR virusams, koks ir yra SARS-CoV-2. Vieni virusai keičiasi greičiau, kiti – lėčiau. SARS-CoV-2 virusas linkęs keistis lėčiau nei kai kurie kiti virusai (pavyzdžiui, ŽIV ar gripo), tačiau kai virusas sparčiai plinta tarp gyventojų, gali plisti tarp kai kurių gyvūnų (pavyzdžiui, audinių, šeškų, kačių) ir sukelia daugybę susirgimų, padidėja viruso mutacijų tikimybė. Kuo virusas turi daugiau galimybių plisti, tuo daugiau jis kopijuojasi, todėl jis turi daugiau galimybių keistis (mutuoti). Priklausomai nuo to, kurioje viruso genomo dalyje vyksta pokyčiai, jie gali turėti įtakos viruso savybėms, pavyzdžiui, jo plitimo intensyvumui (jis gali plisti lengviau/daugiau ar lėčiau) arba agresyvumui / patogeniškumui (sukeliamos ligos sunkumui)“, – socialiniame tinkle rašė S. Čaplinskas.

Priklausomai nuo to, kurioje viruso genomo dalyje vyksta pokyčiai, jie gali turėti įtakos viruso savybėms, pavyzdžiui, jo plitimo intensyvumui.

Specialisto teigimu, norint pristabdyti COVID-19 ligą sukeliančio viruso mutacijas, svarbiausia yra sustabdyti viruso plitimą. „Įrodymais pagrįsta, kad spartesnis žmonių skiepijamasis pristabdys virusų cirkuliaciją, o tai paliks mažesnę erdvę virusų mutacijoms. Palyginimui, kad būtų dar aiškiau, pažymėsiu, kad AIDS pandemiją sukeliantis ŽIV virusas taip pat yra RNR virusas. ŽIV taip pat sparčiai kinta. Todėl per daugiau kaip trisdešimt metų mokslininkams iki šiol nepavyko sukurti veiksmingos vakcinos, tačiau pavyko sukurti veiksmingus vaistus, kuriais galima efektyviai valdyti ŽIV infekciją. Būtent išsamios žinios apie ŽIV virusą ir atitinkamos paralelės su COVID-19 ligą sukeliančiu kitu RNR virusu, man leidžia greičiau suprasti pandemijos vystymosi procesus, juos vertinti bei prognozuoti atsako intervencijas“, – įrašą baigė profesorius.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1293 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Šalyje atlikti 15 tūkst. 539 molekuliniai (PGR) ir 9090 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso. Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 574,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,6 procento.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 254 tūkst. 91 žmogus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių