Pandemijos akivaizdoje: kam mokėti ligoninės personalui, jei galima pasitelkti savanorius?

Žaidžia jausmais?

Į "Kauno dienos" redakciją kreipėsi keli medicinos studentai ir papasakojo, kad LSMU Kauno ligoninė ieško savanorių, galinčių padėti kovoje su koronavirusu. Pasak pašnekovų, ligoninė esą galbūt neranda medikų, kurie dirbtų su COVID-19 užsikrėtusiais pacientais, todėl apeliuoja į savanorių sąžinę. Kai kuriems žmonėms toks poelgis pasirodė dviprasmiškas, mat Kaune ieškoma savanorių, kuriems nereikia mokėti, o kai kurios kitų regionų ligoninės net ir medicinos studentams už darbą su COVID-19 pacientais siūlo solidų atlygį. Pašnekovai įsitikinę, kad pandemijos metu labai lengva groti žmonių sąžine, esą nėra kam dirbti, tačiau jei vienos ligoninės randa pinigų papildomai įdarbinti personalą ir atlygina už pavojingą darbą, jie stebisi, kodėl Kauno ligoninė nori pagalbą medikams gauti dykai?

Medikams už naktinį darbą turėtų būti mokamas dvigubas tarifas, o savanoriams nereikėtų mokėti nieko, štai ir sutaupo ligoninė.

"Lengva pasakyti ir apeliuoti į sąžinę, kad dabar pandemija, reikia žmonių, ateikite ir pasavanoriaukite. Vieni už tą patį darbą gauna atlygį, tačiau kiti tegu dirba nemokamai, nes juk reikia. Pažįstama gavo žinutę, kad ligoninėje reikalinga pagalba savaitgaliais ir šiokiadienių naktimis po 4–8 val. tiesiogiai dirbti su pacientais. Buvo nurodyta, kad apsaugos priemonėmis ligoninė pasirūpins, tačiau rizika vis tiek išlieka. Medikams už naktinį darbą turėtų būti mokamas dvigubas tarifas, o savanoriams nereikėtų mokėti nieko, štai ir sutaupo ligoninė. Be to, savanoriavimas juk turėtų būti tada, kai savanoris gali, o čia jau beveik darbo santykiai", – savo poziciją dėstė į redakciją parašę medicinos studentai.

Jie nurodė, kad šiuo sudėtingu laiku kitos ligoninės problemą sprendžia kitaip. Pašnekovai pateikė Kretingos ligoninės pavyzdį, kuri socialiniuose tinkluose net buvo įkėlusi skelbimą, kad ieško medikų ar medicinos studentų dirbti su COVID-19 pacientais. Skelbime nurodyta, kad tinka ir medicinos studijų nebaigę asmenys. Tiek medicinos studentams, tiek medikams, kurie dirbtų su koronaviruso pacientais, siūlytas atlyginimas ir 100 proc. siekiantis priedas.

"Vienos ligoninės sugeba rasti papildomų pinigų ir tokiam rizikingam darbui įdarbinti net ir medicinos studentus, o kiti viską nori gauti dykai", – stebėjosi į redakciją parašę asmenys.

Vadovaujasi įstatymu

LSMU Kauno ligoninės atstovų teigimu, savanoriška veikla ligoninėje vykdoma vadovaujantis Savanoriškos veiklos įstatymu, kuris numato, kad telktis į pagalbą savanorius gali ne tik labdaros ir paramos organizacijos, bet ir biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos ir kt. Savanorišką veiklą reglamentuoja ir ligoninės vidaus teisės aktai.

"Daugelis mums į pagalbą pasisiūliusių žmonių jau yra buvę savanoriais ne vienoje gydymo įstaigoje. Nemaža dalis – studijuojantys medicinos mokslus, savo ateitį siejantys su sveikatos priežiūra, tad savanoriška veikla ligoninėje epidemijos metu, padedant ligoninei be galo sunkiu ir atsakingu metu, gali tapti išskirtine galimybe pasisemti unikalios patirties. Savanorystė – tai nepaprastai kilnus, humaniškas žingsnis, liudijantis apie aukštus moralinius standartus ir žmogiškąsias vertybes. Didžiuojamės savo savanoriais ir neabejojame, kad šie į Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą įsiliesiantys jauni žmonės yra didelė sėkmė mūsų šaliai", – teigė LSMU Kauno ligoninės Socialinės veiklos skyriaus vadovas, savanorių koordinatorius Saulius Davainis.

Jis nurodė, kad LSMU Kauno ligoninė yra didžiausia COVID-19 ligonius gydantis įstaiga Lietuvoje. Pastaruoju metu joje gydoma apie 200 šių pacientų, kurių būklė yra sunki, daugeliui reikia deguonies terapijos. Koronavirusu šiuo metu serga ir apie 150 Kauno ligoninės darbuotojų, dar dešimtys jų – saviizoliacijoje. Pasak Socialinės veiklos skyriaus vadovo, retėjant darbuotojų gretoms ir daugėjant COVID-19 infekuotų pacientų, trūksta ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, vairuotojų, valytojų, kito pagalbinio personalo. Ligoninė nuolat skelbia apie naujų darbuotojų paieškas, tačiau rasti jų tiek, kiek reikia, šiuo metu keblu.

Darbas: ligoninės atstovų teigimu, savanorių, kurie patys prašėsi padėti, netrūksta. Justinos Lasauskaitės nuotr.

"Savanoriai į pagalbą ligoninei, gydančiai daugiausia šalyje COVID-19 pacientų, buvo pakviesti todėl, kad, sparčiai plintant virusui, susirgo didelė dalis medicinos personalo ir atsirado papildomas žmogiškųjų išteklių poreikis. Į skyrius, kuriuose gydomi COVID-19 sergantys ligoniai, talkinti eina medikai iš kitų ligoninės padalinių, ligi šiol neturėjusių nieko bendro su infekcijomis. Ir ne tik medicinos personalas – įvairių ligoninės skyrių ir tarnybų darbuotojai šiuo metu daro daugiau, nei įpareigoja pareiginės nuostatos", – nurodė S.Davainis.

Padeda slaugant pacientus

Tačiau pašnekovas pabrėžė svarbią detalę – etatinis darbuotojas ir darbdavys yra susaistyti juridiniais dokumentais, darbo laiko apskaita ir pan. Net mažai kvalifikuotam darbui keliami tam tikri reikalavimai. Savanoriškos veiklos principai yra kitokie. Svarbiausia savanoriškoje veikloje yra asmeninis žmogaus apsisprendimas, noras neatlygintinai daryti visuomenei prasmingus, reikalingus, kilnius darbus. Tai, pasak LSMU Kauno ligoninės atstovo, yra laisvas žmogaus pasirinkimas, jo laisvės ir brandos išraiška.

"Iš 83 mums savanorišką pagalbą pasiūliusių žmonių šiandien dirba devyni, su visais jais buvo pasirašytos sutartys, prieš tai aptarus savanoriškos veiklos sąlygas. Beveik visi savanoriai pasirinko talkinti 8–12 valandų per savaitę, t.y. 2–3 savaitės dienas po 4 valandas. Jie patys nurodė, kokioms valandomis galėtų savanoriauti ligoninėje. Dirbančių naktį šiuo metu nėra nė vieno, visi savanoriai atlieka pagalbinius pacientų slaugos proceso darbus dienos metu", – pasak savanorių koordinatoriaus, jie padeda išnešioti maistą, pamaitinti ligonius, pamatuoti temperatūrą ir pan.

Daugelis pagalbą LSMU Kauno ligoninei pasiūliusių savanorių paprašė būti įtraukti į rezervo sąrašą. "Kvietimai savanoriauti, tęsiantis pandemijai, gali būti išsiųsti ir daugiau atsiliepusių pretendentų", – pasak S.Davainio, savanorių buvo daugiau, nei ligoninė ieškojo.

Jų pagalba pasitelkiama nemokamai. O ligoninės medicinos darbuotojams, dirbantiems su COVID-19 pacientais, kaip informavo ligoninės atstovas, mokamas 60–100 proc. priedas iš ligoninės lėšų. Toks priedas mokamas ir čia dirbantiems gydytojams rezidentams.

Patys nori padėti

Prie LSMU Kauno ligoninės savanorių komandos prisijungę asmenys nurodė savus motyvus, kodėl sutiko padėti neatlygintinai. Viena pagrindinių priežasčių – galimybė įgyti patirties. "Būtų nedovanotina neišnaudoti šios galimybės", – pažymėjo Muzikos ir teatro akademijoje dramaturgiją studijuojanti Gabrielė Tarnauskaitė, talkinanti terapijos skyriuose, kuriuose šiuo metu priimami COVID-19 pacientai. Jos kolegė Indrė Rudokaitė nurodė, kad yra veterinarijos gydytoja ir mokosi masažuotojos specialybės. "Šiuo metu nedirbu, todėl noriu naudingai išnaudoti laiką. Taip pat tai bus gera bendravimo su žmonėmis patirtis", – kodėl nusprendė prisijungti prie ligoninės savanorių komandos, paaiškino mergina.

Gedeminas Račaitis šiuo metu gelbėja LSMU Kauno ligoninės Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje, kuriame guli sudėtingiausi koronaviruso ligoniai. "Esu buvęs policijos rėmėju, savanoriavau Greitosios medicinos pagalbos stotyje. Dirbu vadybininku ir šiek tiek apsaugos srityje, bet visada laisvalaikį skiriu savanorystei. Matyt, tai įskiepyta šeimoje – pagelbėti kitiems", – kalbėjo G.Račaitis.

Kiti Kauno ligoninės savanoriai tikino, kad norėjosi padėti medikams, todėl ir nusprendė savanoriauti. Jie teigė, kad neturi daug darbo patirties šioje srityje, todėl pamatyti medikų darbą iš arti jie gali ir neatlygintinai.

Verčia gydyti kovidinius?

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, ligoninėse gali dirbti ir kitų skyrių medikai. Taip pat gali padėti savanoriai, tačiau ir su jais turi būti aptartos visos darbo sąlygos.

"Esant ekstremaliai situacijai šalyje ir siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, gydymo įstaigų vadovai privalo nuolat ieškoti būdų, kaip sustiprinti medikų gretas, kurie dirba pirmosiose fronto linijose. Tai reiškia, kad prireikus įstaigų vadovai gali pasitelkti medikus iš kitų įstaigų – tiek viešųjų, tiek privačių. Į pagalbą darbui su koronavirusu užsikrėtusiais pacientais pasitelkti galima ir kitų sričių medikus. Pvz., jaunuosius gydytojus rezidentus, slaugytojus, vidaus ligų gydytojus ir kitų sričių medikus, net odontologus, jei tik būtų noras ir poreikis. Tai be galo svarbu, nes pasaulinė pandemija ir kova su ja yra visų mūsų bendras reikalas. Tad turime susitelkti, suvienyti jėgas", – komentavo A.Veryga.

Jis pažymėjo, kad tokiais atvejais, kai vienos gydymo įstaigos darbuotojai būtų pasitelkiami darbui kitose įstaigose, būtų mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos komandiruotės išlaidos (kelionės išlaidos ir pan.). Tačiau tai turi būti tinkamai įforminta. Jie taip pat turėtų būti aprūpinti asmens apsaugos ir kitomis darbui būtinomis priemonėmis.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras atkreipė dėmesį ir į medicinos studentų skundus, kad jie esą verčiami atlikti praktiką tuose skyriuose, kuriuose gydomi COVID-19 pacientai. Pasak A.Verygos, reikia įvertinti tai, kad medikai neturėtų rinktis pacientų, kuriuos nori gydyti, o kurių – ne.

"Taip, tai yra rizikinga, ne visiems pacientams reikia tik paklausyti širdį. Yra tokių situacijų, kai ir nemalonu, ir sudėtinga ar rizikinga. Bet tokia yra medikų profesija, tad žmonės, kurie nenori tokio darbo, būtų gerai, kad ir nesirinktų tokios profesijos", – savo nuomonę apie tai, kad kituose skyriuose dirbantys medikai ne visada nori dirbti su COVID-19 pacientais, išsakė A.Veryga.