- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laiko liko nedaug. Gydytojas bando apčiuopti herojaus pulsą, bet jo tiesiog nėra. Jo širdis sustojo. Tačiau krepšyje yra defibriliatorius, kuris dar gali padėti. Gydytojas greitai pasiruošia – kai širdis sustojusi, negalima laukti. Staiga jis liepia visiems atsitraukti, prispaudžia elektrodus prie herojaus krūtinės ir šis visas sudreba nukrėstas elektros srove. Keli bandymai ir jis vėl kvėpuoja – galės kovoti dar vieną dieną. Bet ar tikrai taip būna?
Filmuose vaizduojama daugybė mitų – mes prie jų jau pripratome. Kai kurie iš jų yra medicininiai – pavyzdžiui, choloformas buvo naudojamas medicinoje, nors filmuose kažkodėl juo svaiginami žmonės. Neperšaunamos liemenės irgi veikia ne taip, kaip rodoma filmuose. Tačiau defibriliatoriaus naudojimas gali būti labiausiai išpūstas ir neteisingai parodomas siužeto motyvas.
Visų pirma pradėkime nuo to, kad žmogaus niekas taip stipriai nenupurto. Atsiminkite, kad stiprūs elektros šokai yra skausmingi ir gali padaryti žalos. Impulsas, kurio įtampa dažnai siekia daugiau nei 300 voltų (AC) yra labai trumpas ir, nors gali sutraukti raumenis, pacientas niekur nuo žemės nepašoka. Filmuose taip pat dažnai rodoma, kad abi defibriliatoriaus mentelės (elektrodai) yra dedamos ant tos pačios krūtinės vietos – taip niekas šio įrenginio nenaudoja. Vienas elektrodas dedamas aukščiau ant krūtinės, kitas – žemiau kitoje pusėje. Stengiamasi, kad širdis atsidurtų maždaug tarp jų.
Defibriliatoriai nėra naudojami, kai širdis nebeplaka.
Tačiau svarbiausia tai, kad defibriliatoriai nėra naudojami, kai širdis nebeplaka. Pamirškite tai – jie taip neveikia ir gydytojai tokiais momentais tokių priemonių nenaudoja. Defibriliatorius naudojamas tada, kai širdies skilveliai virpa vietoj ritmingų susitraukinėjimų. Skilvelių virpėjimas nutinka dėl išsiderinusių elektrinių signalų širdies raumenyje. Taigi, defibriliatorius turi tarsi perkrauti širdį ir leisti skilveliams vėl pumpuoti kraują bei ritmingai susitraukinėti. Pakartosime – jei širdis sustojo, defibriliatorius niekuo negali padėti.
Bet gal herojaus širdis dar nėra visai sustojusi, todėl jį ir pavyko atgaivinti? Žinoma, tačiau tuomet vienintelis kelias yra į ligoninę. Skaičiuojama, kad ilgesnį laiką taip atgaivinti žmonės išgyvena tik 21-50 % atvejų. Šių žmonių sveikata yra prasta, tačiau jie gali pagerinti savo padėtį sveikai maitindamiesi, gerdami vaistus, lengvai mankštindamiesi, kai leidžia gydytojas. Savo padėties jie nepagerins, jei vos defibriliuoti ims bėgioti su ginklu.
Kalbant apie ginklus – nors šautinės žaizdos į kūną gali sukelti skilvelių virpėjimą, žmonės dažniausiai miršta nukraujavę. Taigi, ir tokiu atveju defibriliatorius mažai kuo gali padėti. Svarbiausia, nepamirškite, kad jei elektrokardiografas pypsi su tiesa linija ekrane, defibriliatorius nebus naudojamas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba7
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...