Smurtas prieš medikus: kas apsaugos kitų gyvybes gelbstinčius žmones?

Turi juodąjį sąrašą

Visai neseniai visoje Lietuvoje skambėjo žinia – Kėdainiuose užpultas ir sumuštas Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyriaus paramedikas. Prieš mėnesį Vilniuje greitosios pagalbos vairuotojas paciento taip buvo sumuštas ir suspardytas, kad jam lūžo žandikaulis ir krūtinkaulis.

Išpuolių gruodį netrūko ir Klaipėdoje, ir Kaune. Čia girti jaunuoliai apstumdė GMP automobilio vairuotoją, o girta moteris įspyrė slaugytojai į blauzdą. Visų besikeikiančių, liejančių tulžį ant GMP dispečerių ar ant medikų brigadų, nėra kada net registruoti.

"Nuolat taip besielgiančiųjų sąrašą turime", – atskleidė Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė.

Su tiesioginiu smurtu, kai medikui buvo trenkta, ką nors į jį metė, brovėsi į automobilį, neleido išvažiuoti, trankė automobilį, spyrė, kažką metė, bet nepataikė, parodė, kad turi ginklą, GMP stoties atstovai susiduria dešimtis kartų per metus.

Grasinimai nepaskubins

I. Kajokaitė dienraščiui pasakojo, kad šio miesto GMPS dispečerinė per parą atsiliepia į 600–700 skambučių, gauna apie 300 iškvietimų.

Į stotį kasmet suplaukia apie 60–70 vien rašytinių padėkų, o kur dar išsakytos tiesiai žodžiu ar telefonu. Lengva skaičiuoti padėkas, bet ne įžeidinėjimus, fizinius išpuolius, grasinimus. Ypač tokiame atsakingame darbe.

"Psichologiniu smurtu nelaikome skambinančiojo pasakyto aštraus ar nenorminio žodžio, pakelto tono, kuriuos sukėlė stresinė situacija, kai nesiryžtama pradėti pradinio gaivinimo, kai miršta artimas žmogus ir atrodo, kad medikai važiuoja amžinybę, nors nuo pagalbos ieškančiojo skambučio praėjo vos penkios minutės. Greitoji medicinos pagalba yra tam, kad atvyktų pas jus kaip įmanoma greičiau ir suteiktų skubią pagalbą ūmios ligos ar traumos atveju", – pastebėjo I. Kajokaitė.

"Skambinkite – patarsime, atvyksime, suteiksime pagalbą ir nuvešime. Tačiau su visa pagarba skambinantiesiems, kad būtų aiškiau, norėtume priminti – girtos kompanijos raginimai, kad GMP važiuotų greičiau, įžeidinėjimai ir grasinimai dispečeriui bei atvykusiai teikti pagalbą brigadai yra smurtas", – perspėjo pašnekovė.

Įvykiai: įvairių incidentų netrūksta ir Klaipėdoje, neretai mūsų miesto medikams tenka reikalų turėti su neblaiviais piliečiais. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Smurtas sekina ir vagia laiką

Patirtis byloja, kad fizinio ir psichologinio smurto, nukreipto prieš greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, pagrindinė priežastis yra alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas.

"Psichologinio spaudimo personalui viena priežasčių yra skambinančiųjų neadekvatūs lūkesčiai arba klaidingas įsitikinimas, kad greitoji medicinos pagalba turi atvykti dėl bet kokios, kad ir menkiausios, priežasties. Tačiau dažnai pamirštama, kad mes teikiame skubiąją pagalbą ir dispečerinė brigadą siunčia pas pacientą tik jei yra skubiosios pagalbos indikacijų. Mūsų darbe sunku išvengti psichologinio spaudimo. Jis gana dažnas, nors tokių atvejų yra ne daugiau kaip 5–10 proc. visų skambučių ar iškvietimų", – teigė GMPS atstovė.

Agresyvus elgesys labai sekina, reikalauja papildomos energijos ir laiko, bandant gesinti konfliktą. Laiką, kuris sugaištamas dėl agresyvaus pacientų ar jų artimųjų elgesio, būtų galima skirti asmenims, kuriems tikrai reikia skubios pagalbos.

"GMP darbuotojai vis dėlto turi prabangą išvengti tęstinių grasinimų ir užgauliojimų, priešingai nei gyvenantieji su smurtautoju asmenys. Fizinis smurtas, jei skaičiuotume ir potencialius atvejus, kai medikų brigada išvengė smurto, nes laiku pasišalino iš įvykio vietos, nelaukdama, kol grasinimai taps realybe, – būna po kelis kartus per mėnesį", – skaičiavo I. Kajokaitė.

Įspėja apie galimus išpuolius

Vienoje Klaipėdos ligoninių prieš kelias dienas įvyko incidentas, kai pagyvenęs pacientas smogė į veidą slaugytojai, o prieš tai jis ją užgauliojo ir koneveikė necenzūriniais žodžiais.

Pareigūnai dar vis aiškinasi, kodėl garbaus amžiaus vyras taip pasielgė.

Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriai neretai siunčiamą pas pacientą brigadą įspėja būti atsargią, nes jau iš pokalbio aiškėja – ten gali susidurti su agresyviais asmenimis.

Neretai patariama palaukti policijos ir tik tada eiti, kur buvo kviečiami.

Itin dažnai neprognozuojamai elgiasi iš visą parą veikiančių kazino ar naktinių barų išėję žmonės.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis tikino, kad su šiurkščiu ligonių elgesiu, keiksmažodžiais ir net agresija medikai susiduria kasdien. Ypač dažnai tai patiria Skubios pagalbos skyriaus darbuotojai.

Psichiškai nesveikų, girtų ir nuo narkotikų apsvaigusių asmenų išpuoliai yra kasdienybė ir medikai jau išmoko į juos pernelyg nekreipti dėmesio.

Vinsas Janušonis. Vytauto Petriko nuotr.

Terorizuoja, paskui atsiprašo

"Būna ir dar blogesnių dalykų – terorizavimo, grasinimų. Viena moteris dažnai koneveikia mūsų darbuotojus telefonu. Apie tai pranešėme policijai. Ta pati moteris po šlykščių skambučių rašo mums laiškus ir juose atsiprašinėja, prašo nekreipti į tai dėmesio, esą toks jos būdas ir ji negali susivaldyti, – pasakojo V. Janušonis. – Neretai agresyvūs būna ne patys pacientai, o juos lydintys asmenys, giminaičiai. Jei yra fizinis smurtas, mes kreipiamės į teisėsaugos institucijas. Tokių atvejų yra buvę, bet nedažnai."

Faktas, kad pacientų agresija prieš medikus pastaruoju metu auga.

Universitetinės ligoninės Priėmimo skyriuje dirba apsauga, be to, saugos tarnybos žmonės sureaguoja ir atskuba, kai medikai paspaudžia iškvietimo mygtuką.

Ligoninės vadovas tikino, kad agresyvaus, nepagarbaus elgesio apraiškų prieš medikus daugėja ir tai galima būtų aiškinti daugeliu priežasčių. Žmones įvairiomis prasmėmis paveikė pandemija, karas netoli mūsų šalies taip pat kelia įtampą ir veikia psichiką.

"Žinau, kad jau sukurtos įstatymo pataisos dėl smurto prieš medikus, bet tiesa ir tai, kad teisėsauga dažniausiai labiau palaiko pacientus. Jei žmogus turi psichikos problemų, tai yra liga, tada nereikia kreipti dėmesį į žodžius, bet faktas, kad pacientų agresija prieš medikus pastaruoju metu auga", – konstatavo V. Janušonis.

Pasitiko su kirviu rankoje

Kalbintas vienas paramedikas atkreipė dėmesį į tai, kad smurto prieš medikus buvo visais laikais, tik pastaraisiais metais tai labiau pradėta viešinti. Jis atkreipė dėmesį į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomus algoritmus, nurodančius medikams, vykstantiems pagal iškvietimą, kur yra agresyvus žmogus, palaukti policijos ir eiti teikti pagalbos su pareigūnais.

"Bepigu, kai mieste pakanka policijos pareigūnų. Tačiau jeigu iškvietimas toli nuo miestų centrų, policijos kartais tenka laukti ir dvi valandas. Suprantu, kad yra pareigūnų trūkumas", – pastebėjo vyras.

Kita bėda – medikai dažniausiai užpuolami, kai iškvietimai skamba visai nekaltai, pavyzdžiui, 40 metų moteriai skauda pilvą.

"Būna, kad medikus iš karto pasitinka su peiliu. Arba atvykęs matai, kad iš namo bando pasprukti akivaizdžiai neblaivūs žmonės, o sprukdami bando užvažiuoti ant mūsų. Būna, kad maloniai praleidžia į buto vidų, tada užrakina duris ir pradeda grasinti. Padedi moteriai, nukritusiai nuo laiptų, pasirodo agresyvus vyras su kirviu", – vardijo paramedikas.

Medikai priversti gudrauti ir bevažiuodami paskambina, prašydami patikslinti situaciją, būklę ar adresą. Iš fono, iš atsiliepusiojo tono ir žodyno galima iš dalies įtarti, kas laukia. Pavyzdžiui, labai "informatyvi" yra pastaba: "Bl***, na***, važiuokit greičiau neklausinėję!"

Labai "informatyvi" yra pastaba: "Bl***, na***, važiuokit greičiau neklausinėję!"

Vienintelės medikų turimos savigynos priemonės – greita reakcija ir greitos kojos. Kalbintas paramedikas įsitikinęs, kad praverstų suteikta teisė darbe naudoti ašarines dujas ir didesnės brigados, sudarytos iš trijų asmenų.

Jėgų persvara – viena atgrasančių priemonių. Ašarinės dujos, anot jo, taip pat padėtų, o ir agresorius išvengtų sunkių padarinių, nes jų poveikis – laikinas.

Kitas aspektas – iš pacientų plūstantys įžeidimai. Pašnekovas įsitikinęs, kad baudos tokius drąsuolius šiek tiek apmalšintų.

"Visi puikiai žino savo teises, bet ne savo pareigas. Norėtųsi tiesiog supratimo, kad atvykstame padėti ir nesame priešai", – pastebėjo paramedikas.

Procesas: V. Čmilytės-Nielsen teigimu, Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, numatančios, kad už medikų įžeidimą grėstų baudos, Seime įveikė vieną iš trijų etapų. P. Peleckio / BNS nuotr.

Baudas skirs policija

Visi GMPS atstovai teigė, kad daug vilčių taip pat deda į administracinės atsakomybės už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo įžeidimo įteisinimą ir į tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimą (policija, gelbėtojai, GMP). Taip pat tikisi, kad į daugiau iškvietimų bus galima vykti kartu su policija.

Prieš mėnesį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paviešino, kad inicijuoja pataisas, pagal kurias už viešąsias paslaugas teikiančio asmens – mediko, socialinio darbuotojo – garbės ir orumo pažeminimą, įžeidimą grėstų bauda.

Tokios Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos suteiktų galimybę tramdyti prieš medikus agresiją demonstruojančius asmenis, kai jų elgesys balansuoja ant fizinio smurto ribos.

V. Čmilytė-Nielsen atstovė spaudai Ilona Petrovė "Klaipėdai" persiuntė Seimo pirmininkės komentarą: "ANK pataisos Seime įveikė pirmą (iš trijų) etapą, dabar jau nuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų priklausys, kada Seimas svarstys projektą. Tikėtina, kad Seimas galėtų svarstyti projektą pavasario sesijoje, be abejo, vertinant, kad tai aktualu pagalbą teikiančių žmonių bendruomenei. Norėtųsi, kad procesas vyktų kuo greičiau ir sklandžiau."

Šiame įstatymo papildymo projekte numatyta: "Viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų."

Tokių administracinių nusižengimų tyrimą atliktų ir administracinių nusižengimų protokolus surašytų policijos pareigūnai.

Šiuo metu viešąsias paslaugas teikiančių paramedikų, socialinių darbuotojų ir pan. garbės ir orumo nesaugo jokia speciali ANK norma, priešingai nei, pavyzdžiui, pareigūnų.

"Kol vienoje šalies pusėje vyksta kvapą gniaužianti gelbėjimo operacija, kai Akmenės greitosios pagalbos medikai ne darbo metu gelbėja dvejų metų vaiko gyvybę, kitoje, Kėdainiuose, pakeliama ranka prieš skubėjusius į pagalbą greitosios pagalbos darbuotojus", – į dar vieną išpuolį prieš medikus sureagavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis kalbėjo apie viso medikų saugumo algoritmo peržiūrą.

SAM atstovai, atsakydami į "Klaipėdos" užklausą, teigė palaikantys Seimo pirmininkės pasiūlytą pakeitimą. Nurodė, kad, siekdama mažinti smurto apraiškų gydymo įstaigose, ministerija baigia rengti Psichologinio smurto prevencijos ir intervencijos aprašą, kuris padės užtikrinti saugią aplinką ir tinkamai reaguoti į smurto reiškinius. Įsigaliojus šiam aprašui taip pat planuojama rengti mokymus.