Parengė suaugusiųjų skiepijimosi kalendorių: susipažinkite su rekomendacijomis

– Suaugusiųjų skiepų kalendoriuje – labai daug vakcinų. Dažniausiai žinomos tik pagrindinės: nuo gripo, nuo erkinio encefalito, nuo koronaviruso. Kiek suaugusiam žmogui reikia skiepų?

– Skiepų tema dažniausiai mes kalbame apie vaikų skiepijimą, tačiau tikrai nepelnytai yra užmirštami suaugę asmenys. Nei bakterijos, nei virusai nesirenka lyties ar amžiaus, ir jei suaugęs asmuo gyvenime nesirgo rimta liga arba, dėl tam tikrų priežasčių, nebuvo paskiepytas, jis yra labai tinkamas pretendentas infekcijai, jos sukėlėjui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiuo metu dažniausiai kalbama apie sezoninius skiepus: nuo gripo, erkinio encefalito, tačiau yra ir kitų skiepų, kurie labai svarbūs sveikiems suaugusiems žmonėms. Valstybės lėšomis asmenys gali būti skiepijami nuo pneumokokinės infekcijos, difterijos, stabligės. Taip pat skiepytis nemokamai gali ir nėščiosios, kurioms kyla didesnė rizika užsikrėsti kokliušo infekcija.

Taip pat svarbu paminėti ir asmenis, kurie serga labai sudėtingomis ligomis, imunosupresinėmis ligomis. Anksčiau buvo kalbama, kad jų negalima liesti, tačiau dabar atkreipiamas dėmesys, kad būtent jie, po tam tikrų gydymų, visomis vakcinomis, t. y. nuo kokliušo, nuo difterijos, nuo meningokokinės infekcijos, turi būti paskiepijami iš naujo.

Suaugusiesiems svarbu pasiskiepyti ir nuo vėjaraupių, nors tai ir nėra valstybinėmis lėšomis kompensuojama vakcina. Kiekvienais metais skaičiuojama apie 10-15 tūkst. susirgimo vėjaraupiais atvejų tarp vaikų iki septyniolikos metų ir suaugusiųjų. Dažniausiai, jeigu vaikas iš ugdymo įstaigos parneša šią ligą, suserga visa šeima.

– Yra manančių, kad vaikystėje gavus visus privalomus skiepus, suaugus skiepytis nebereikia. Ar yra tokių skiepų, kuriuos reikia pakartoti?

– Taip, yra skiepų kuriuos mes tikrai būname gavę vaikystėje, bet kai kurie iš jų, kaip aš sakau, turi galiojimo laiką ir juos reikia pakartoti. Tai tie patys difterijos, stabligės, kokliušo skiepai. Stiprinamąją vakciną šiems skiepams rekomenduojama atlikti kas dešimt metų. Pasikartosiu, tai yra valstybės apmokama procedūra. Kiekvienas asmuo nuo 26-erių ir vyresnis gali pasiskiepyti nemokama šių ligų vakcina.

Nereikia pamiršti, kad savo lėšomis suaugęs asmuo gali pasiskiepyti ir nuo meningokokinės, ir nuo pneumokokinės, ir nuo ŽPV infekcijos.

Taip pat ir rekomenduojama skiepytis ir nuo pneumokokinės infekcijos. Pneumokokas, ypač šaluoju metų laiku, gripo sezonu, dažnai sukelia labai rimtų problemų ir netgi letalinių išeičių. Asmenys, esantys tam tikroje rizikos grupėje, gali nuo šios infekcijos pasiskiepyti.

Taip pat nereikia pamiršti, kad savo lėšomis suaugęs asmuo gali pasiskiepyti ir nuo meningokokinės, ir nuo pneumokokinės, ir nuo ŽPV infekcijos.

– Infektologai stebi, kad vaikų skiepijimų skaičius sumažėjo. Kaip yra su suaugusiaisiais?

– Taip, suaugusieji, lygiai taip pat kaip ir vaikai, popandeminiu laikotarpiu skiepijasi rečiau. Tačiau tai nėra vien Lietuvos problema, tai matoma visoje Europoje. Tiesa, tam tikros kategorijos skiepų, pavyzdžiui, skiepų keliautojams, be kurių asmuo nebus įleidžiamas į kitą šalį, skaičius popandeminiu laikotarpiu išaugo. Taip pat padaugėjo ir suaugusių besiskiepijančių nuo erkinio encefalito. Pastebime ir didesnį skaičių skiepijimosi nuo vėjaraupių, tačiau tik tarp vaikų. Suaugusieji, vėlgi, matyt, laukia kol vaikas vėjaraupius parneš į namus, bet tada reikės labai greitos reakcijos – suspėti pasiskiepyti reikia per pirmas dvi–tris paras, kas ne visuomet pavyksta.

Siekdami atkreipti didesnį dėmesį į suaugusiųjų skiepijimąsi, Lietuvos infektologai kartu su NVSC specialistais parengė rekomendacinio pobūdžio suaugusiųjų skiepijimo kalendorių.