„Socialiniuose tinkluose dažnai matau pyktį ant medikų, kad ilgai reikia laukti greitosios, kad ilgos eilės priėmimo skyriuose, kad „niekas nesirūpina“. Tačiau labai retai kalbame apie tai, kokį milžinišką emocinį ir fizinį krūvį kasdien patiria patys medikai“, – feisbuke rašė Asta Jurėnaitė.
Moteris pasakojo, kad jos globojamai 95-erių senolei prireikė medikų pagalbos. Viena gyvenanti senolė kelias dienas kentė stiprius skausmus namuose ir bijojo likti viena tarp keturių sienų. Anot A. Jurėnaitės, greitoji medicinos pagalba atvyko jau po 10 minučių.
„Atvyko labai šaunus paramedikas, kantriai išklausė senolės nusiskundimus, padėjo apsivilkti paltą, vedė ją už parankės iš penkto aukšto žemyn. Paprasti, žmogiški dalykai, kurie tokioje situacijoje reiškia labai daug“, – atviravo moteris.
Labai retai kalbame apie tai, kokį milžinišką emocinį ir fizinį krūvį kasdien patiria patys medikai.
A. Jurėnaitė važiavo paskui greitąją į Lazdynų ligoninės Skubios pagalbos skyrių ir atvykusi rado senolę jau apžiūrimą.
„Taip, tyrimai užtruko ir ligoninėje praleidome apie tris valandas, ėjome iš vieno kabineto į kitą. Ilgai. Bet tuo metu aš mačiau tikrąją priėmimo skyriaus realybę.
Pacientus vis vežė ir vežė, vienas už kitą sunkesni, sudėtingesni atvejai. Medikų darbas nesustojo nė minutei. Jie dirbo be atvangos, be pertraukų, nuolat susidurdami su skausmu, baime, netektimis. Ir kiek jiems reikia vidinės stiprybės, atjautos ir žmogiško supratimo, kad tai atlaikytų“, – pasakojo A. Jurėnaitė.
Po visų tyrimų paaiškėjo, kad jeigu senolė būtų atvykusi vėliau, galėjo būti jau per vėlu.
Moteris buvo paguldyta į ligoninę.
„Aš grįžau namo rami, žinodama, kad ji nebus viena, kad ja pasirūpins, kad ji saugi“, – pažymėjo A. Jurėnaitė.
„Šis įrašas ne apie tai, kad „viskas tobula“. Ne. Jis apie tai, kad už kiekvienos eilės, už kiekvieno laukimo slypi žmonės, kurie daro viską, ką gali. Ir apie tai, kad mums visiems kartais labai reikia daugiau pakantumo, supratimo ir žmogiškumo“, – pridūrė ji.
Naujausi komentarai