SAM užsiiminėja niekais? Kam viešinti dažniausius žmonių, mirusių nuo COVID-19, vardus?

Lietuvos statistikos departamentas apskaičiavo, kokie vardai nuo 2020 m. sausio 1 iki 2021 m. liepos 13 dienos dažniausiai minimi medicininiuose mirties liudijimuose, kur pagrindine priežastimi nurodyta COVID-19 liga.

Per daugiau nei pusantrų metų Lietuva dėl COVID-19 neteko 123 Jonų, 105 Onų, 101 Antano, 85 Janinų, 70 Juozų, 68 Vytautų, 64 Elenų, po 60 – Aldonų ir Petrų. Tarp dažniausiai minimų vyriškų vardų taip pat pateko Stasys, Stanislovas, Algirdas, Algimantas, Romualdas, moterų – Irena, Jadvyga, Marija, Stanislava, Genovaitė, Danutė. Tai tik maža dalis SARS-CoV-2 viruso pandemijos metu Lietuvoje nuo COVID-19 ligos mirusių asmenų, kurių, liepos 28 dienos duomenimis, fiksuota 4412.

„Mirčių statistika nėra tik skaičiai ir vardai. Tai – žmonės, kurių nebėra. Ši pandemija virto skaudžia tragedija ir palietė ne vieną šeimą ar giminę. Kai neturėjome pakankamai vakcinų – apsisaugoti nuo viruso buvo itin sunku. Šiandien turime daugiau nei 900 tūkst. laisvų vakcinos dozių, kurios gali išgelbėti kiekvieno iš mūsų gyvybę. Neprapraskime daugiau Jonų, Elenų, Antanų, Onų, Janinų, nė vieno. Vakcina apsaugo tūkstančius žmonių nuo COVID-19 ligos, sunkių jos formų, hospitalizacijos ar net mirties“, – sako A. Šuksta.

– Šiandien SAM paviešino dažniausius žmonių, mirusių nuo COVID-19, vardus. Koks buvo šio pranešimo tikslas?

– Pirmiausia, šiuos duomenis apskaičiavo ne SAM, o Statistikos departamentas ir už tai mes esame labai dėkingi. Antra, tai yra viena iš komunikacijos kampanijos dalių, kurią parengėme kartu su kūrybininkais. Kartu nusprendėme, kad tai yra labai svarbu. 

– Kam tai svarbu?

– Kiekvienam žmogui. Tikriausiai kiekvienas pažįstame Joną, Antaną, Eleną, Ireną, Jadvygą ir kitus, tad visus šiuos žmones, kuriuos, deja, palietė COVID-19 liga ir jie mirė, taip pat pažinojo ir kiti asmenys. Ir jie galėjo nesusirgti ir nemirti, jeigu būtų pasiskiepiję.

– Šiuo pranešimu jūs paviešinote jautrią informaciją, palietėte kai kuriuos žmones asmeniškai. Ar gerai suprantu, kad norėjote paskatinti kuo daugiau žmonių ateiti pasiskiepyti?

– Taip, be abejo. Ir paskatinti ir pažįstančius tokių vardų turėtojus nueiti ir vakcinuotis. Kiekvieno iš mūsų vardas gali atsirasti statistikoje, nes statistika nėra skaičiukai. Statistika yra žmonės, jų istorijos, netektys. Ir mes to galime išvengti.

– Žurnalistams Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) arba Statistikos departamento atstovai suteikdavo itin mažai informacijos apie atvejus, kai nuo COVID-19 mirė žmonės. NVSC net neįvardindavo mirusiojo lyties, amžiaus – sakydavo, kad tai itin jautri informacija. Ar šiuo atveju paskelbti žmonių vardus nėra dar jautriau?

– Sutinku su jumis, kad informacija, kurią minėjote, yra jautri, ir kaip paminėjote pati, kalbant apie kiekvieną atvejį atskirai – kokios aplinkybės, koks amžius, kokia lytis, nes tai liečia konkretų žmogų. Šiuo atveju mes kalbame apie žmonių vardus. Viena vertus, tai jautru, nes mes pažįstame tokių vardų turėtojus, kita vertus, tai paskatins dar kartą susimąstyti apie tai, kodėl vakcinuotis šiandien  yra itin svarbu.

Viena vertus, tai jautru, nes mes pažįstame tokių vardų turėtojus, kita vertus, tai paskatins dar kartą susimąstyti apie tai, kodėl vakcinuotis šiandien yra itin svarbu.

– Apie koronavirusą informacijos yra apstu, kai kurie žmonės net skundžiasi jos pertekliumi. Plinta ir įvairūs stereotipai, mitai, sąmokslo teorijos. Ar nemanote, kad paviešinus šiuos žmonių vardus, jų turėtojai, ypač vaikai, gali į tai jautriai reaguoti, sulaukti pašaipų?

– Tikrai apstu? Nes sako, kad per mažai.

Šioje vietoje reikia žiūrėti kitaip – reikia pagalvoti, ką reikia padaryti geriausio, kad visi Lietuvos žmonės, kurie gali skiepytis, tą ir padarytų – apsaugotų save ir savo aplinką. Jeigu tai gali padėti, tai ir turime daryti. Jeigu po šios akcijos, dešimt Elenų, dešimt Jonų ir penkios Janinos nueis pasiskiepyti, ačiū jiems už tai. 

– O dėl pašaipų ar patyčių, kai jų gali sulaukti konkretūs asmenys, kurių asmeniškai nepalietė koronavirusas, ypač vaikai, ar pagalvojote?

– Pašaipos ir patyčios nėra niekada toleruojamos. Todėl visuomenė ne kartą jau kalbėjo, kad yra ribos ir mes, suaugusieji, vaikų atveju turime padaryti viską, kad mūsų vaikai nesišaipytų ir iš mūsų vaikų nesišaipytų. 

– Jonas, Ona, Antanas, Janina, Juozas, Vytautas, Elena. Tai dažniausiai pasitaikę žmonių, kurių gyvybė užgeso per pandemiją dėl COVID-19, vardai. Kai kuriems žmonėms gali susidaryti įspūdis, kad šių vardų turėtojai turėtų labiau pasisaugoti COVID-19, nes būtent šių vardų turėtojų gyvybes dažniausiai pasiglemžė koronavirusas. Ar nemanote, kad tai gali dar labiau įbauginti žmones?

– Nesvarbu, koks yra žmogaus vardas, jis turi suprasti, kad koronavirusas gali paliesti jį, jo artimąjį ir nuo to galima apsisaugoti. 

Tai nėra pranešimas, tai yra vienos iš reklaminės kampanijos etapų dalis. Tai yra ir radijo, ir televizijos, ir internetinės reklamos. Mes tikime, kad tai prisidės prie skatinimo skiepytis ir prie skatinimo paskatinti savo artimuosius skiepytis. 

– Statistikos departamentas trečiadienį paskelbė, kad praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 14 tūkst. 928 žmonės: 10 tūkst. 778 iš jų gavo pirmą, o 4150 – antrą skiepo dozę. Ar matote gerėjančią tendenciją, kad po truputėlį žmonės vėl pradėjo aktyviau skiepytis?

– Taip, be abejo, matome, kad auga vakcinacija pirmąja doze ir jos tempai. Jeigu tai išlaikysime, tai jau yra neblogai, bet tai vis dar nėra tas rezultatas, kurio mes siekiame. 

SAM primena, kad vakcinai registruotis galima nemokamu tel. 1808 arba koronastop.lt.  Ketvirtadieniais visuose vakcinacijos centruose Lietuvoje gyventojai kviečiami skiepytis be išankstinės registracijos (reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Informacija apie vakcinacijos procesą konkrečioje savivaldybėje skelbiama savivaldybių interneto svetainėse.