- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistika rodo, kad skristi lėktuvu ar važiuoti automobiliu yra saugiau nei gydytis. Pavojingiausios vietos pacientams – priėmimo ir reanimacijos skyriai bei operacinės.
Būtent čia įvyksta daugiausiai nepageidaujamų nutikimų, tokių kaip susižeidimai pargriuvus, smulkios vagystės ar gyvybę galinčios kainuoti medikų klaidos, rašoma pranešime spaudai.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas, buvęs sveikatos apsaugos ministras prof. habil. dr. Vinsas Janušonis daugiau nei dešimtmetį skyrė mūsų šalies sveikatos priežiūros įstaigų vadybos ir gydymo kokybės tyrimams. Jo surinkti duomenys rodo, kad Lietuvos ligoninėse nepageidaujamų įvykių nutinka daug mažiau nei užsienyje, o specialios apsaugos priemonės padėtų dar labiau sumažinti jų skaičių.
„Pacientai ir medikai rezultatus vertina skirtingai. Medikams labiau rūpi atskiros proceso dalys: teisingai diagnozuota liga, tinkamai skirtas gydymas, suteikta kokybiška slauga, paciento būklė ir pan. Pacientai linkę vertinti visumą. Net jei gydymo procesas vyko sklandžiai ir ligonis pasveiko, bet, tarkime, tuo metu netoli ligoninės buvo išdaužtas jo automobilio langas, žmogus gali teigti, kad toje ligoninėje viskas blogai, ir į ją nebegrįš, – teigia prof. V. Janušonis. – Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą galima lyginti su medaus statine. Mūsų šalyje ji yra gana geros kokybės, tačiau įvairūs nepageidaujami įvykiai yra tas šaukštas deguto.“
Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą galima lyginti su medaus statine. Mūsų šalyje ji yra gana geros kokybės, tačiau įvairūs nepageidaujami įvykiai yra tas šaukštas deguto.
Mokslininko teigimu, sveikatos įstaigų vadyba labai skiriasi nuo taikomos verslo ar gamybos įmonėse. Ši sritis daug sunkiau prognozuojama, jai skiriama labai mažai lėšų, o įstaigos reputacija dažnai priklauso nuo medikų elgesio. Net ir vienintelė vieno mediko klaida gali lemti neigiamą visuomenės nuomonę. Visuomenė apie sveikatos priežiūros įstaigą paprastai sprendžia iš dviejų rodiklių: paslaugų prieinamumo ir nepageidaujamų įvykių dažnumo.
Duomenys rodo, kad net dešimtadalis Jungtinių Amerikos Valstijų ligoninėse fiksuojamų nepageidaujamų įvykių, kurių per metus būna 180 tūkstančių, baigiasi mirtimi. Šalies sveikatos apsaugos sistemai tokios klaidos per metus atsieina 37,6 mlrd. JAV dolerių (apie 30,7 mlrd. eurų). Jei panašūs skaičiai būtų būdingi ir Lietuvai, per metus turėtų būti fiksuojama 20–60 tūkst. tokių incidentų, iš jų apie 2 tūkst. atvejų baigtųsi pacientų mirtimi.
Laimei, Lietuvos gydymo įstaigose nepageidaujamų įvykių nutinka dešimtimis kartų mažiau nei kitose šalyse. Su nepageidaujamas įvykiais susiduria vos 0,3 proc. visų pacientų, t. y. apie 2100 asmenų per metus. Mirtimi baigiasi 1,5 proc. tokių įvykių.
Visame pasaulyje dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami įvykiai yra susiję su netinkamu vaistų skyrimu, perdozavimu ir pan. Dažnai pasitaiko griuvimų, pasibaigiančių lūžiais, galvos traumomis ir t. t.
Lietuvoje su vaistais ir griuvimais susijusių nepageidaujamų įvykių fiksuojama gana nedaug. Mūsų šalies ligoninėse dažniausi nepageidaujami įvykiai: pakartotinės operacijos, pooperacinės komplikacijos, netyčinės klaidos ir t. t. Tiesa, labai retai pasitaiko ir rezonansinių įvykių: nužudymų, savižudybių, prievartavimų, sveikų galūnių amputavimų, infekcijų ar parazitų protrūkių, gaisrų, sumaišytų pacientų duomenų.
Vertindamas medikų klaidas prof. V. Janušonis pabrėžia, kad dauguma jų būna netyčinės. „Įvykiui nutikus, medikų klaidas įvertinti lengviau. Tada aiškiau, ką reikėjo daryti kitaip, tačiau medikui sprendimą reikia priimti čia ir dabar, o žmonėms būdinga rizikuoti ir klysti. Visi medikai mąsto skirtingai, turi savų įpročių, nors dažniausiai yra baigę tą patį universitetą“, – sako prof. V. Janušonis.
Gydymo baigtis gali būti nesėkminga ir dėl pacientų charakterio ar įpročių. Prof. V. Janušonis prisimena atvejį, kai moteris pati savaitei atidėjo būtiną sudėtingą operaciją, nes pirmiau norėjo surašyti testamentą.
Ligoninės vadovas turi receptą, kaip pagerinti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą. „Pusės nepageidaujamų įvykių būtų galima išvengti. Tam pirmiausia reikia kokybės programos, ją mūsų šalyje ketinama pradėti diegti jau šiemet, – teigia prof. V. Janušonis. – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasmet priimame iki 50 tūkst. pacientų. Visus nepageidaujamus įvykius registruojame ir analizuojame. Tai neabejotinai padės jų išvengti ateityje.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...