Pernai Lietuvoje diagnozuoti penki vėlyvojo sifilio atvejai

Uždelsus diagnozuoti ir gydyti sifilį, liga progresuoja ir po 5–10 metų pasireiškia sunkiomis komplikacijomis: pažeidžiami vidaus organai, kaulai, vystosi centrinės nervų sistemos bei širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai.

Naujausiais ULAC stebėsenos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje iš viso užregistruota 117 sifilio atvejų. Sergamumo sifiliu rodiklis 100 tūkst. gyventojų 2019 m., lyginant su 2018 m., sumažėjo nežymiai – nuo 4,6 iki 4,2 atvejo. Pagal amžių beveik pusė (47,9 proc.) pernai susirgusių sifiliu sudarė jauni, 25–39 metų amžiaus asmenys, daugiausiai vyrai, miestų gyventojai.

ULAC medikai primena, kad sifilis – tai lytiškai plintanti infekcija (LPI), kurią sukelia bakterija Treponema pallidum. Šia infekcija užsikrečiama visų rūšių lytinių santykių metu: vaginalinių, analinių bei oralinių. Sifilio sukėlėjas į organizmą patenka per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) ar odos smulkius pažeidimus (įtrūkimus) lytinių santykių metu, kai infekuoto asmens odos paviršiuje ar gleivinėje yra sifilio bėrimų. Sifilis plinta per užkrėstą kraują ar jo produktus. Galimas sifilio perdavimas iš motinos vaikui.

Sifilio klinika pasireiškia susirgimui būdingomis stadijomis. Nuo užsikrėtimo praėjus 10–90 dienų (vidutiniškai 21 dienai), infekcijos patekimo vietoje (lytinių organų ar ekstragenitalinėje srityje) atsiranda opa, vadinama kietuoju šankeriu, ir padidėja limfmazgiai, dažniausiai kirkšnių srityje – tai pirminis sifilis. Opa ypatinga tuo, kad yra neskausminga. Opai savaime užgijus, jei nepaskiriamas gydymas, infekcija progresuoja į antrinę stadiją.

Antrinis sifilis pasireiškia bėrimu, prasidedančiu vienoje ar keliose kūno srityse, praėjus 3–6 savaitėms po šankerio atsiradimo. Bėrimas yra neniežtintis, išvaizda įvairi, kartais gali būti blankus ir nepastebimas. Taip pat atsiranda ir kitų antrinio sifilio požymių, pvz., padidėja daugelis limfmazgių (limfadenopatija). Infekcijai perėjus į latentinio arba slaptojo sifilio stadiją, būdingų požymių nebūna, o infekcija nustatoma tik iš kraujo tyrimo. Progresuojant infekcijai, po 5–10 metų pasireiškia vėlyvojo sifilio komplikacijos: pažeidžiami vidaus organai, kaulai, vystosi centrinės nervų sistemos bei širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai.

Užsikrėtimo sifiliu riziką sumažina taisyklingas ir pastovus apsaugos priemonių (prezervatyvų) naudojimas visų rūšių lytinių santykių metu, ypač su nenuolatiniais lytiniais partneriais.

10 faktų apie sifilį

– Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2016 m. sifiliu sirgo 6,3 mln. pasaulio gyventojų.

– Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2018 m. sifiliu Europoje devynis kartus dažniau sirgo vyrai nei moterys. Dauguma užsikrėtimų – tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.

– Sifilio rizikos faktoriai: nesaugūs visų rūšių lytiniai santykiai, daugiau negu vienas lytinis partneris, lytiniai santykiai tarp vyrų, infekuotumas ŽIV infekcija ir lytinio partnerio infekuotumas sifiliu.

– Susirgimas sifiliu gali likti nepastebėtas, nes jo sukeliami odos ir gleivinės pažeidimai yra neskausmingi ir neniežtintys. Pirminio bėrimo elementų gali atsirasti ir nematomose kūno vietose, pvz., ant gimdos kaklelio, makštyje ar tiesiojoje žarnoje.

– Nėštumo metu sifilio sukėlėjai per placentą pereina vaisiui, dėl ko gali kilti sunkių komplikacijų.

– Siekiant išvengti įgimto sifilio, kuris perduodamas iš motinos vaikui, dėl sifilio yra tiriamos visos nėščiosios. Užsikrėtusios moterys yra gydomos antibiotikais kartu su jų lytiniais partneriais.

– Sifilis dažniausiai diagnozuojamas iš kraujo, nustatant antikūnus, kurie atsiranda praėjus kelioms dienoms po klinikinių požymių pasireiškimo.

– Sifilis – išgydoma LPI, tačiau laiku jos nediagnozavus, sukelti pakitimai gali būti negrįžtami.

– Persirgus sifiliu, imunitetas nesusidaro, todėl galima pakartotinai užsikrėsti.

– Apsisaugoti nuo sifilio galima turint monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris yra ištikimas ir neinfekuotas sifiliu bei kitomis LPI.