Pirminei sveikatos priežiūrai – didesnis dėmesys

Klaipėdos universiteto kartu su kolegomis iš kitų šalių įgyvendintas projektas atskleidė, kaip reikėtų sustiprinti pirminę sveikatos priežiūrą.

Sujungė pajėgas

Kaip paaiškino Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. Arnoldas Jurgutis, projektas "ImPrim" siekia pagerinti pirminės sveikatos priežiūros kokybę, siekiant geresnės visuomenės sveikatos. Jį inicijavo pirminės sveikatos priežiūros ekspertų grupė pagal Šiaurės matmens partnerystę, kurią nuo 2008 metų koordinuoja A.Jurgutis.

Prieš ketverius metus Vilniuje įvyko konferencija, kurioje dalyvavo visos Baltijos jūros regiono šalys. Jos išsakė nuomonę, kad pirminės sveikatos priežiūros kokybė yra labai netolygi, o visuomenės sergamumo didėjimas pateikia savus iššūkius.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad pirminė sveikatos priežiūra tampa vis svarbesnė. Nors Pasaulinė sveikatos organizacija pirmą kartą pirminės sveikatos priežiūrą sureikšmino daugiau nei prieš 30 metų, tačiau tuomet ne visos šalys į tai įsiklausė.

Pasak A.Jurgučio, Lietuva, palyginti su Estija, kuri sveikatos reformą padarė greičiau ir sėkmingiau, šioje srityje nėra tarp lyderių. Latvijoje taip pat pastebimi didžiuliai pirminės sveikatos priežiūros kokybės netolygumai.

Dar didesnės problemos – Rusijoje ir Baltarusijoje. Su savitomis bėdomis susiduria Švedija ir Suomija. Tad visos šios šalys sujungė pajėgas ir inicijavo "ImPrim" projektą. Jis finansuojamas iš ES Baltijos jūros regiono programos lėšų.

Klaipėdos universiteto, kaip vieno iš 11 partnerių, užduotis buvo parengti Baltijos jūros regionui pirminės sveikatos priežiūros specialistų tobulinimo strategiją ir prisidėti prie pirminės sveikatos priežiūros kokybės indikatorių bei priemonių diegimo.

Klaipėdiečiai dėl profesinio rengimo daug bendradarbiavo su Suomijos eksperte Paula Wainemaki. Kartu su ja parengta profesinio rengimo strategija. Joje akcentuojami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais dabar dažniausiai susiduria šalys ir pirminės sveikatos priežiūra visame regione.

30 proc. įvairių šalių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojai serga lėtinėmis ligomis. Daug pacientų turi ne vieną ligą. Jie kreipiasi į skirtingus gydytojus specialistus, tad itin pabrangsta sveikatos priežiūra.

"Būtina sustiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, kuri būtų orientuota ne į diagnozę, o į patį pacientą", – pastebi profesorius.

Dalis krūvio – slaugytojoms

Pasak A.Jurgučio, pacientams dabar nekyla bėdų dėl informacijos stokos. Tyrimai Lietuvoje ir Latvijoje parodė, kad pacientai tampa vis reiklesni ir net agresyvesni.

"Tai ne visada yra blogai, nes pacientas turi žinoti apie savo ligą. Bet jų turima informacija ne visada yra moksliškai pagrįsta", – galimus pavojus įžvelgia katedros vedėjas.

Tad šeimos gydytojas, esantis arčiausiai paciento, turi būti kompetentingas ir padėti jam susigaudyti informacijos sraute. Jis turi žinoti socialinius ir psichologinius paciento aspektus, išlaikyti ryšį, matyti visą jo šeimą ir bendruomenę.

Profesorius sutinka, kad vienam gydytojui su šia užduotimi susidoroti sunku. Tad Lietuvai siūloma pasinaudoti Skandinavijos šalių patirtimi ir sustiprinti slaugytojos poziciją. Ji turėtų dirbti ne tame pačiame kabinete kartu su gydytoju, bet atskirai – bendruomenės nariams aiškinti apie naujus susirgimus.

"ImPrim" projekto metu gydymo įstaigoms pasiūlytos motyvacinio konsultavimo paslaugos, kad slaugytojos po gydytojo apžiūros savarankiškai galėtų konsultuoti pacientus, sergančius lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija pritarė, kad šios paslaugos būtų finansiškai skatinamos iš Ligonių kasų, bet nerado tam lėšų. Teko ieškoti savanorių. Jais tapo Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras ir bendrovė "Mano šeimos gydytojas", kur tokias paslaugas teikia po dvi slaugytojas.

Pilotinis projektas pradėtas įgyvendinti nuo liepos pradžios. Pirminiai jo rezultatai – puikūs. Pastebėta, kad pacientai po papildomų konsultacijų daugiau žino apie gydytojo paskirtus vaistus, savo ligą, galimas grėsmes.

Nepalanki ligų prevencijai

Kaip pasakojo A.Jurgutis, vertinant pirminės sveikatos priežiūros kokybę, stebėtas arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto, astmos paplitimas ir hospitalizacija.

Labiausiai nustebino rezultatai dėl cukrinio diabeto. Sergantys šia liga pacientai, patys šito nežinodami, į gydytoją kreipiasi gerokai pavėluotai, jau prasidėjus komplikacijoms.

Pacientai dėl nepakankamos pirminės sveikatos priežiūros prevencijos atsiduria ligoninėje, nors toks gydymas kainuoja gerokai brangiau.

Profesorius pastebi, kad šiuo metu Ligonių kasų taikoma pirminės sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo sistema nėra palanki ligų prevencijai.

Gydymo įstaigai finansiškai naudingiau pacientą siųsti antrinio lygio specialisto konsultacijai. Būtent dėl šios priežasties eilės pas specialistus tik ilgėja. Nors pas juos turėtų pakliūti tik tie pacientai, kuriems iš tikro šito reikia.

"Nuo šito kenčia sveikatos apsaugos sistemos kišenė, gydymo rezultatai ne visada būna geri, o šeimos gydytojų kompetencija tampa nebe tokia svarbi", – konstatuoja A.Jurgutis.