Plau­kų svei­ka­ta pra­si­de­da nuo kas­die­nių įpro­čių

Pag­rin­di­niai na­mų dar­bai

Plau­kų sti­lis­tės Vik­to­ri­jos Ani­ka­no­vai­tės tei­gi­mu, žie­mą plau­kai pra­ran­da na­tū­ra­lią drėg­mę, to­dėl pa­va­sa­rį svar­biau­sia ją su­grą­žin­ti. Į kas­die­nę plau­kų prie­žiū­ros ru­ti­ną rei­kė­tų įtrauk­ti in­ten­sy­viai drė­ki­nan­čių kau­kių ar gi­liai kon­di­cio­nuo­jan­čių prie­mo­nių. Jų su­dė­ty­je tu­rė­tų bū­ti hia­lu­ro­no rūgš­ties, ar­ga­no alie­jaus ar tauk­me­džio svies­to. Šios me­džia­gos pa­de­da at­kur­ti plau­kų minkš­tu­mą, elas­tin­gu­mą ir ap­sau­go nuo lū­ži­nė­ji­mo.

„Šal­tis ir sau­sas pa­tal­pų oras daž­nai le­mia ga­liu­kų ski­li­nė­ji­mą. Pro­fe­sio­na­lus kir­pi­mas pa­dės pa­ša­lin­ti pa­žeis­tus plau­kų ga­liu­kus ir su­teiks šu­kuo­se­nai gy­vy­bin­gu­mo. Re­gu­lia­rus ga­liu­kų trum­pi­ni­mas taip pat pa­de­da iš­lai­ky­ti for­mą ir apim­tį, ypač kai di­dė­ja oro drėg­mė“, – tei­gia V. Ani­ka­no­vai­tė.

Žie­mą ant plau­kų kau­pia­si for­ma­vi­mo prie­mo­nių li­ku­čiai, kie­to van­dens nuo­sė­dos ir ap­lin­kos ter­ša­lai. Tad kar­tą per sa­vai­tę rei­kė­tų nau­do­ti gi­liai va­lan­tį (angl. cla­ri­fying) šam­pū­ną, ku­ris pa­dės iš­va­ly­ti gal­vos odą ir plau­kus, at­kur­ti jų leng­vu­mą ir na­tū­ra­lų žvil­ge­sį.

„Ži­no­ma, sau­go­ki­te plau­kus nuo sau­lės ir drėg­mės. Pa­va­sa­rį dau­giau lai­ko pra­lei­džia­me lau­ke. Ult­ra­vio­le­ti­niai spin­du­liai ga­li sau­sin­ti plau­kus ir blu­kin­ti spal­vą. Rin­ki­tės prie­mo­nes su UV ap­sau­ga ar­ba nau­do­ki­te ne­nup­lau­na­mą kon­di­cio­nie­rių su ap­sau­gi­nė­mis sa­vy­bė­mis. Jei­gu plau­kai lin­kę pūs­tis, pa­dės prie­mo­nės nuo drėg­mės. Jos glot­ni­na plau­ko ku­ti­ku­lę ir pa­de­da iš­lai­ky­ti šu­kuo­se­nos for­mą“, – paaiš­ki­na plau­kų sti­lis­tė.

magnific.com nuotr.

V. Ani­ka­no­vai­tės tei­gi­mu, šil­to­jo se­zo­no star­tas pui­kiai tin­ka ir įvaiz­džiui at­nau­jin­ti: „Pa­va­sa­ris – tin­ka­mas me­tas at­gai­vin­ti plau­kų spal­vą ar iš­ban­dy­ti nau­ją kir­pi­mą. Net su­bti­lūs po­ky­čiai, pa­vyz­džiui, to­na­vi­mo ar bliz­ge­sio su­tei­kian­čios pro­ce­dū­ros, ga­li aki­vaiz­džiai pa­ge­rin­ti plau­kų iš­vaiz­dą. Jei­gu da­žo­te plau­kus, ver­ta rink­tis švel­nes­nius šam­pū­nus be sul­fa­tų, nes jie pa­de­da il­giau iš­sau­go­ti spal­vos in­ten­sy­vu­mą.“

In­di­vi­dua­lūs pa­si­rin­ki­mai

Plau­kų būk­lei di­de­lę įta­ką da­ro kas­die­niai įpro­čiai, pa­vyz­džiui, jų trin­ki­mas, šu­kuo­se­nos for­ma­vi­mas. Net ir ne­di­de­lės klai­dos ga­li silp­nin­ti plau­ko struk­tū­rą, ska­tin­ti lū­ži­nė­ji­mą, pū­ti­mą­si ar net re­tė­ji­mą. Pa­sak plau­kų sti­lis­tės, daž­niau­siai pa­kan­ka pa­pras­tų po­ky­čių, kad plau­kai tap­tų stip­res­ni ir svei­kes­ni.

Pir­miau­sia rei­kia ži­no­ti sa­vo plau­kų ti­pą. Tie­sūs, ban­guo­ti, gar­ba­no­ti, sto­ri ar plo­ni – kiek­vie­nam ti­pui rei­ka­lin­ga skir­tin­ga prie­žiū­ra. Pa­ta­ria­ma rink­tis prie­mo­nes, skir­tas in­di­vi­dua­liam plau­kų ti­pui ir tuo­met ste­bė­ti, kaip jie rea­guo­ja. Ne­tin­ka­mos prie­mo­nės ga­li ap­sun­kin­ti plau­kus ar­ba, prie­šin­gai, juos iš­sau­sin­ti.

„Plau­kų trin­ki­mo daž­nu­mas pri­klau­so nuo gal­vos odos rie­bu­mo ir plau­kų struk­tū­ros. Jei­gu plau­kai tie­sūs, o gal­vos oda rie­bi, ga­li tek­ti trink­ti kas­dien, o sau­sus, sto­rus ar gar­ba­no­tus plau­kus – re­čiau. Svar­biau­sia – ste­bė­ti gal­vos odos būk­lę. Daž­na klai­da – šam­pū­no try­ni­mas per vi­są plau­kų il­gį. Re­ko­men­duo­ja­ma švel­niai ma­sa­žuo­ti gal­vos odą, o ska­lau­jant leis­ti pu­toms nu­bėg­ti per plau­kus. Taip pa­ša­li­na­mi ne­šva­ru­mai ir rie­ba­lų per­tek­lius, ta­čiau plau­kai ne­per­džio­vi­na­mi“, – pa­ta­ria V. Ani­ka­no­vai­tė.

Ne­ga­li­ma pa­mirš­ti ir kon­di­cio­nie­riaus. Jis pa­de­da at­kur­ti drėg­mę, glot­ni­na ir pa­leng­vi­na šu­ka­vi­mą. Jei­gu plau­kai plo­ni ar tie­sūs, pa­kan­ka tep­ti tik ga­liu­kus, o sau­sus ar gar­ba­no­tus – per vi­są il­gį. Ne­rei­kė­tų tep­ti kon­di­cio­nie­riaus ant skal­po, nes jis ga­li kimš­ti odos po­ras ir per daug ap­sun­kin­ti plau­kus nuo šak­nų.

magnific.com nuotr.

„Bū­ki­te švel­nūs šla­piems plau­kams. Tie­sius plau­kus pa­ta­ria­ma šu­kuo­ti šiek tiek pra­džiū­vu­sius, o gar­ba­no­tus – dar drėg­nus, prieš iš­ska­lau­jant kon­di­cio­nie­rių. Plau­kus nu­sau­sin­ki­te švel­niai su­suk­da­mi į rankš­luos­tį ir jo­kiu bū­du jų ne­trin­ki­te“, – pri­du­ria plau­kų sti­lis­tė.

Rei­kė­tų ri­bo­ti ir karš­čio po­vei­kį. Daž­nas džio­vi­ni­mas, tie­si­ni­mas ar gar­ba­no­ji­mas aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra silp­ni­na plau­ko struk­tū­rą. Nau­do­jant karš­tus įran­kius, rei­kė­tų rink­tis že­mes­nę tem­pe­ra­tū­rą ir nau­do­ti ter­moap­sau­gą. Ge­riau­sia, ži­no­ma, leis­ti plau­kams kuo daž­niau iš­džiū­ti na­tū­ra­liai.

„Kar­tais plau­kams ken­kia ne tik ne­tin­ka­mos prie­mo­nės, bet ir įpras­ti kas­die­niai veiks­mai. Il­gai iš­lie­kan­čios for­ma­vi­mo prie­mo­nės ga­li sau­sin­ti ir ap­sun­kin­ti plau­kus. Stip­riai su­verž­tos šu­kuo­se­nos (aukš­tos uo­de­gos, kuo­dai, py­nės) il­gai­niui ga­li silp­nin­ti plau­kų šak­nis. Daž­nas da­žy­mas, che­mi­nis šu­ka­vi­mas ar tie­si­ni­mas silp­ni­na plau­ko struk­tū­rą. Plau­kams ga­li kenk­ti ir ap­lin­kos veiks­niai: sau­lė, chlo­ruo­tas van­duo ar už­terš­tas oras. Re­ko­men­duo­ja­ma plau­kus iš­ska­lau­ti iš­kart po plau­ki­mo ba­sei­ne ir nau­do­ti drė­ki­na­mą­sias prie­mo­nes. Svei­ki plau­kai – tai ne vien­kar­ti­nė pro­ce­dū­ra, o nuo­sek­lios prie­žiū­ros re­zul­ta­tas. Švel­nus trin­ki­mas, tin­ka­mai pa­rink­tos prie­mo­nės ir at­sar­gus for­ma­vi­mas ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti lū­ži­nė­ji­mo, iš­sau­sė­ji­mo ar re­tė­ji­mo. Daž­nai pa­kan­ka pa­pras­tų kas­die­nių po­ky­čių, kad plau­kai at­ro­dy­tų stip­res­ni, glot­nes­ni ir gy­vy­bin­ges­ni“, – tei­gia V. Ani­ka­no­vai­tė.

magnific.com nuotr.

Šal­dy­tu­vo tu­ri­nys

Plau­kų būk­lė – tai ne tik gro­žio, bet ir bend­ros svei­ka­tos at­spin­dys. Jų au­gi­mo grei­tis, tan­kis ir stip­ru­mas pri­klau­so nuo dau­ge­lio veiks­nių: am­žiaus, ge­ne­ti­kos, bend­ros svei­ka­tos būk­lės, var­to­ja­mų vais­tų, ap­lin­kos po­vei­kio. Vie­nas svar­biau­sių as­pek­tų, ku­rį ga­li­ma kont­ro­liuo­ti, – mi­ty­ba ir kas­die­niai įpro­čiai.

„Apie plau­kus daž­nai gal­vo­ja­me kaip apie išo­ri­nį gro­žio ele­men­tą, ta­čiau jų stip­ru­mas iš tie­sų su­si­jęs su ge­ro­kai gi­les­niais da­ly­kais. Plau­ko fo­li­ku­las – gy­va, nuo­lat at­si­nau­ji­nan­ti struk­tū­ra, ku­riai rei­kia nuo­la­ti­nio mais­ti­nių me­džia­gų tie­ki­mo. Vi­sa, ką val­go­me, vie­naip ar ki­taip at­si­spin­di ir mū­sų plau­kuo­se. Kai or­ga­niz­mui trūks­ta tam tik­rų me­džia­gų, plau­kai tai pa­ro­do pir­mie­ji. Jie ga­li aug­ti lė­čiau, tap­ti silp­nes­ni ar pra­dė­ti la­biau slink­ti. Daž­niau­siai su plau­kų silp­nė­ji­mu sie­ja­mas B gru­pės vi­ta­mi­nų (ypač B12 ir bio­ti­no), vi­ta­mi­no D, ge­le­žies, cin­ko, se­le­no, bal­ty­mų ir ne­pa­kei­čia­mų­jų rie­ba­lų rūgš­čių trū­ku­mas. To­dėl su­ba­lan­suo­ta, įvai­ri mi­ty­ba daž­nai yra pir­ma­sis ir svar­biau­sias žings­nis, kad plau­kai bū­tų stip­res­ni, gy­vy­bin­ges­ni. 

Kal­bant pa­pras­tai, jei or­ga­niz­mui trūks­ta sta­ty­bi­nių me­džia­gų, plau­kams jų taip pat pri­trūks“, – aiš­ki­na plau­kų sti­lis­tė.

Plau­kų au­gi­mą ir stip­ru­mą ga­li pa­lai­ky­ti įvai­rūs mais­to pro­duk­tai. Pa­vyz­džiui, kiau­ši­niai (bal­ty­mai ir bio­ti­nas), uo­gos (vi­ta­mi­nas C ir an­tiok­si­dan­tai), špi­na­tai (ge­le­žis ir fo­lio rūgš­tis), rie­bios žu­vys, to­kios kaip la­ši­ša ar skumb­rė (ome­ga-3 ir vi­ta­mi­nas D), sal­džio­sios bul­vės (be­ta ka­ro­te­nas), avo­ka­dai (vi­ta­mi­nas E ir svei­kie­ji rie­ba­lai), rie­šu­tai ir sėk­los (cin­kas, se­le­nas, B gru­pės vi­ta­mi­nai). Svar­būs yra ir ankš­ti­niai au­ga­lai, so­jos, mė­sa. Vi­si šie pro­duk­tai ap­rū­pi­na or­ga­niz­mą bal­ty­mais ir mik­roe­le­men­tais, rei­ka­lin­gais plau­kų struk­tū­rai pa­lai­ky­ti. Vis dėl­to, anot V. Ani­ka­no­vai­tės, svar­bu su­pras­ti, kad nė­ra vie­no ste­buk­lin­go ing­re­dien­to – plau­kų svei­ka­tą le­mia ne at­ski­ras pro­duk­tas, o bend­ra mi­ty­bos ko­ky­bė ir re­gu­lia­ru­mas.

Pas­ta­rai­siais me­tais vis dau­giau dė­me­sio ski­ria­ma gro­žiui iš vi­daus. Ša­lia šam­pū­nų, kau­kių ir se­ru­mų at­si­ra­do pa­pil­dų ir funk­ci­nių me­džia­gų, skir­tų plau­kų būk­lei pa­lai­ky­ti. Ko­la­ge­nas – gau­siau­sias bal­ty­mas žmo­gaus kū­ne. Ka­dan­gi plau­ko fo­li­ku­las mai­ti­na­mas per krau­ją, bal­ty­mų pu­siaus­vy­ra or­ga­niz­me tu­ri tie­sio­gi­nę įta­ką ir plau­kų ko­ky­bei. Ko­la­ge­no pep­ti­dai (leng­viau pa­si­sa­vi­na­ma for­ma) daž­nai mi­ni­mi kaip ga­lin­tys pa­dė­ti pa­lai­ky­ti plau­kų stip­ru­mą, žvil­ge­sį ir elas­tin­gu­mą.

„Bė­gant me­tams ar dėl in­ten­sy­vaus gy­ve­ni­mo rit­mo plau­kai ga­li plo­nė­ti, pra­ras­ti at­spa­ru­mą ir bliz­ge­sį. To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad vi­di­nio po­vei­kio spren­di­mai tam­pa vis po­pu­lia­res­ni. Vis dėl­to ver­ta iš­lik­ti rea­lis­tais – pa­pil­dai nė­ra ma­giš­kas spren­di­mas. Jie ga­li bū­ti nau­din­gi tuo­met, kai or­ga­niz­mui iš tie­sų trūks­ta tam tik­rų me­džia­gų. Ta­čiau pa­grin­das vi­sa­da iš­lie­ka tas pa­ts – ko­ky­biš­ka mi­ty­ba, pa­kan­ka­mai bal­ty­mų, ge­ra bend­ra sa­vi­jau­ta“, – sa­ko V. Ani­ka­no­vai­tė.

magnific.com nuotr.

Ji pa­brė­žia, kad stip­rių plau­kų pa­slap­tis – ne įvai­rios plau­kų prie­mo­nės, o tai, kas kas­dien at­si­du­ria lėkš­tė­je: „Plau­kų svei­ka­ta – ne prie­mo­nės vo­nios kam­ba­ry­je, o mais­tas ir kas­die­niai įpro­čiai. Su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba, pa­kan­ka­mai bal­ty­mų ir mik­roe­le­men­tų, švel­ni prie­žiū­ra ir at­sa­kin­gas po­žiū­ris į che­mi­nes ir ter­mi­nes pro­ce­dū­ras – tai pa­grin­das, jei no­ri­me tu­rė­ti stip­rius, žvil­gan­čius plau­kus. Išo­ri­nės prie­mo­nės ga­li pa­dė­ti, ta­čiau tik tin­ka­ma mi­ty­ba su­ku­ria il­ga­lai­kį re­zul­ta­tą.“

Sal­džių sap­nų įta­ka

Mie­go trū­ku­mas ir plau­kų slin­ki­mas – ar tai tik su­ta­pi­mas? Ar esa­te pa­ste­bė­ję, kad po ke­lių be­mie­gių nak­tų šu­ko­se ar du­še lie­ka dau­giau plau­kų nei įpras­tai? „Iš tie­sų ga­li eg­zis­tuo­ti ry­šys tarp mie­go trū­ku­mo ir plau­kų slin­ki­mo. Mie­gas yra vie­nas svar­biau­sių bend­ros svei­ka­tos rams­čių. Kai jo stin­ga, or­ga­niz­me pra­si­de­da įvai­rūs hor­mo­ni­niai ir me­ta­bo­li­niai po­ky­čiai. Vie­nas jų – pa­di­dė­jęs stre­so hor­mo­no kor­ti­zo­lio kie­kis, ku­ris ga­li tu­rė­ti įta­kos ir plau­kų au­gi­mo cik­lui. Už­si­tę­sęs stre­sas ga­li pra­dė­ti veik­ti ir plau­kus. Jei­gu neiš­si­mie­ga­me, or­ga­niz­mas tai la­bai grei­tai pa­jun­ta“, – paaiš­ki­na V. Ani­ka­no­vai­tė.

Plau­kai au­ga cik­lais – vie­nu me­tu da­lis jų au­ga, da­lis il­si­si, o da­lis na­tū­ra­liai iš­krin­ta. Daž­niau­siai vis­kas vyks­ta su­ba­lan­suo­tai ir net ne­pas­te­bi­mai. Ta­čiau dėl il­gai be­si­tę­sian­čio stre­so ar mie­go trū­ku­mo ga­li pra­dė­ti slink­ti dau­giau nei įpras­tai plau­kų: „Daž­nai stip­res­nis slin­ki­mas pa­ste­bi­mas ne iš kar­to, o po ke­lių mė­ne­sių nuo įtemp­to lai­ko­tar­pio. Tad, jei­gu šian­dien pa­ste­bi­te dau­giau plau­kų šu­ko­se, prie­žas­tis ga­lė­jo bū­ti prieš du tris mė­ne­sius.“

Anot V. Ani­ka­no­vai­tės, mie­go trū­ku­mas ga­li su­trik­dy­ti na­tū­ra­lų plau­kų au­gi­mo rit­mą: plau­kai trum­piau au­ga, il­giau bū­na ra­my­bės sta­di­jo­je, dau­giau jų iš­krin­ta vie­nu me­tu. Jei stre­sas ir pra­stas mie­gas tam­pa nuo­la­ti­niais žmo­gaus pa­ly­do­vais, or­ga­niz­mui vis sun­kiau at­kur­ti pra­ras­tus plau­kus, to­dėl il­gai­niui jie ga­li at­ro­dy­ti re­tes­ni.

„Tie­sa, įpras­tai tai bū­na lai­ki­nas da­ly­kas. Jei­gu plau­kų slin­ki­mą su­kė­lė trum­pas įtemp­tas lai­ko­tar­pis, li­ga ar lai­ki­ni mie­go su­tri­ki­mai, si­tua­ci­ja daž­nai su­si­tvar­ko sa­vai­me, kai or­ga­niz­mas at­si­gau­na. Ta­čiau, jei­gu gy­ve­na­me nuo­lat pa­tir­da­mi stre­są ir mie­ga­me per ma­žai il­gą lai­ką, plau­kai ga­li re­tė­ti pa­laips­niui. To­kiu at­ve­ju svar­bu rū­pin­tis ne tik pa­da­ri­niais, bet ir prie­žas­ti­mi. Mie­gas, re­gu­lia­rus re­ži­mas, ma­žiau ek­ra­nų va­ka­re, tam­sus ir vė­ses­nis kam­ba­rys ga­li pa­da­ry­ti ste­buk­lų. Pap­ras­ti kvė­pa­vi­mo pra­ti­mai, pa­si­vaikš­čio­ji­mai, spor­tas ar net ke­lio­li­ka mi­nu­čių ty­los per die­ną ga­li su­ma­žin­ti įtam­pą. Plau­kams, kaip mi­nė­jau, svar­būs bal­ty­mai, ge­le­žis, vi­ta­mi­nas D, cin­kas, B gru­pės vi­ta­mi­nai. Kai ku­riais at­ve­jais ga­li pa­dė­ti vie­ti­nio po­vei­kio prie­mo­nės ar la­ze­ri­nė te­ra­pi­ja, ta­čiau jos tu­rė­tų bū­ti pa­pil­do­mas, o ne pa­grin­di­nis spren­di­mas“, – sa­ko plau­kų sti­lis­tė.

magnific.com nuotr.

Plau­kų slin­ki­mą ga­li lem­ti ir hor­mo­nų po­ky­čiai, skyd­liau­kės su­tri­ki­mai, ge­le­žies trū­ku­mas ar ge­ne­ti­ka. Jei­gu plau­kai in­ten­sy­viai slen­ka ke­lis mė­ne­sius, ver­ta pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju.

„Mie­go trū­ku­mas tik­rai ga­li pri­si­dė­ti prie plau­kų slin­ki­mo, ypač jei tai vyks­ta nuo­lat. Ta­čiau ge­ra ži­nia yra ta, kad daž­niau­siai tai grįž­ta­mas pro­ce­sas. Kar­tais spren­di­mas – ne nau­jas se­ru­mas, o ele­men­ta­rus, bet daž­nai pa­mirš­tas da­ly­kas – ko­ky­biš­kas mie­gas“, – tei­gia V. Ani­ka­no­vai­tė.