Plaučių vėžio prevencijos programa sumažintų ligonių skaičių?

Iš pradžių nieko nejaučia

Praėjusios savaitės Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje priimtas pasiūlymas parengti Nacionalinę plaučių vėžio prevencijos ir ankstyvos diagnostikos (atrankos) programą (NPVPADAP). Šis komitetas siūlo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) sudaryti darbo grupę, kuri atliktų išsamią Lietuvos gyventojų sergamumo plaučių vėžiu ir lėtine obstrukcine plaučių liga, mirtingumo nuo šių ligų ir išvengiamos hospitalizacijos analizę ir parengtų NPVPADAP, finansuojamą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Rengiant šį pasiūlymą, SRK narius konsultavo Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila. Pasak jo, plaučių vėžio patikros programa padėtų aptikti ankstyvus šios ligos atvejus. Mat dabar ši ankstyvose stadijose besimptomė grėsminga liga dažniausiai diagnozuojama labai vėlai, kai jau stipriai pažengusi.

„Plaučiuose nėra skausmo receptorių, todėl ankstyvose stadijose žmogus nieko blogo nejaučia. Žmogui nieko neskauda, ir šis vėžys nepastebimai auga. Kompiuterinės tomografijos tyrimas padėtų diagnozuoti ankstyvas plaučių vėžio stadijas. Juk vėžys prasideda nuo mažyčių pokyčių. Ląstelės lygyje dėl įvairių priežasčių įvyksta mutacijos, ir bronchuose arba plaučių audinyje ima augti piktybinis navikas. Jis pasiekia, tarkime, 4 mm. Tokio dydžio naviko tiriant rentgenu pastebėti neįmanoma. Labai ankstyvas, kelių milimetrų dydžio plaučių vėžys aptinkamas atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą. Pagal NPVPADAP jis ir turėtų būti atliekamas“, – teigė E.Danila.

Medikai atkreipia dėmesį: simptomų, tokių kaip atsikosėjimas krauju, dusulys ar pan., dažniausiai atsiranda vėlyvose (trečioje ar ketvirtoje) stadijose.

Vieno tokio paciento gydymas kainuoja ir po keliolika tūkstančių eurų per metus.

Dėl amžiaus neapsispręsta

Kol kas nenuspręsta, nuo kokio amžiaus būtų taikoma NPVPADAP.

„Politikai dažniausiai yra linkę taupyti lėšas, tačiau iš gydytojo ir paciento pusės žiūrint didžiausia rizika atsirasti vėžiui ir kitoms ligoms, kurias galima aptikti atliekant kompiuterinę tomografiją, prasideda maždaug nuo 45 metų. Šią programą galėtume taikyti vyrams ir moterims, pvz., nuo 50 metų“, – siūlė Santaros klinikų atstovas.

Pagal NPVPADAP turėtų būti atliekama krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. Būtų ištiriami ir plaučiai, ir širdis, ir tarpuplaučio organai, ir kai kurie raumenys, kaulai.

„Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija padeda aptikti ne tik plaučių vėžį. Ji padeda pamatyti ir širdies vainikinių kraujagyslių pokyčius, pvz., kalcinozę, taip pat lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) išraišką emfizemą (oro arba dujų susikaupimą audiniuose arba organuose, – red. past.), kaulų retėjimą ir nemažai kitų ligų“, – atkreipė dėmesį profesorius.

Aurelijus Veryga. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Tikimasi, kad vykdant NPVPADAP, didžioji dalis aptinkamų plaučių vėžio atvejų būtų pirmos ar antros stadijos. „Nustačius plaučių vėžį šiose stadijose, tikimybė pacientui išgyventi penkerius metus siekia 50 proc., tikimybė išgyventi dešimt metų – 30 proc. Tačiau, jei nustatome trečios ir ketvirtos stadijos plaučių vėžį, tikimybė išgyventi penkerius metus tesiekia vos 9 proc., o dešimt metų praktiškai niekas neišgyvena“, – palygino E.Danila.

Leistų taupyti lėšas

Pasiūlymą SAM parengė dvi Seimo SRK narės – konservatorė Jurgita Sejonienė ir „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė. J.Sejonienė atkreipė dėmesį: kai plaučių vėžys diagnozuojamas vėlyvose stadijose, tai reiškia ne tik prastesnes prognozes pacientui. „Jam prireikia ir sudėtingesnio, ir brangesnio gydymo. Tai ne tik operacija ar spindulinis gydymas. Dažniausiai kalbame ir apie labai brangią chemoterapiją arba imunoterapiją. Vieno tokio paciento gydymas kainuoja ir po keliolika tūkstančių eurų per metus. Be to, neretai tai yra darbingo amžiaus žmonės, kurie dėl ligos, dėl gydymo netenka darbingumo, nebegali dalyvauti darbo rinkoje ir, deja, dažnai miršta, nes mirtingumas nuo plaučių vėžio, palyginti su kitais vėžiais, yra didžiausias. Visa tai – dėl vėlyvos diagnostikos“, – tvirtino J.Sejonienė.

Nereikėtų užsižaisti ir rizikuoti tokiais dalykais kaip PSD įmokos diferencijavimas, nes kils klausimų, ar jas diferencijuoti tik tiems, kurie nedalyvauja patikros programose.

Ji siūlė į NPVPADAP įtraukti asmenis nuo 50–55 metų. „Dėl amžiaus ribos dar galima diskutuoti. Svarbu, kad tiems žmonėms periodiškai būtų atliekamas mažų dozių kompiuterinės tomografijos tyrimas“, – teigė Seimo narė.

Pasak jos, šis tyrimas, padėdamas diagnozuoti vieną dažniausių kvėpavimo organų susirgimų – LOPL, padėtų mažinti išvengiamos hospitalizacijos atvejų skaičių.

„LOPL yra ta priežastis, dėl kurios žmonės dažnai hospitalizuojami. Ją anksčiau diagnozavus ir nuosekliai gydant ankstyvesnėse stadijose,  hospitalizacijos būtų galima išvengti minėtus pacientus gydant ambulatoriškai, – tvirtino J.Sejonienė. – Taigi, matau dvigubą siūlomos programos naudą. Pirmiausia – plaučių vėžio ankstyva diagnostika, o tai padėtų tuos žmones išgydyti, grąžinti juos į pilnavertį gyvenimą, darbo rinką, išvengti komplikacijų, ilgai trunkančio ir brangiai kainuojančio gydymo vėlyvose stadijose. Antra, leistų anksčiau diagnozuoti ir pradėti efektyviai kontroliuoti kitas lėtines plaučių ligas, pirmiausia – LOPL.“

Pasak konservatorės, ankstyvoji diagnostika gerintų visuomenės sveikatą, prisidėtų prie valstybės lėšų ekonomiškesnio panaudojimo.

Kol kas nėra apskaičiuota, kiek kainuotų NPVPADAP vykdymas Lietuvoje. „Tokių skaičiavimų nėra atlikta. Siekiant nustatyti lėšų poreikį, pirmiausia turėtų būti parengtas paslaugų teikimo aprašas ir gautas SAM nurodymas įvertinti programos įtaką PSDF biudžetui. Taip pat, kadangi tai būtų nauja asmens sveikatos priežiūros paslauga, ji turi būti vertinama Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto“, – teigė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas.

Jurgita Sejonienė. / J. Kalinausko / BNS nuotr.

Tikrinasi mažuma

Seimo SRK siūlo pradėti vykdyti NPVPADAP nuo ateinančių metų sausio 1 d.

Tačiau, net jei nuo minėtos datos ši programa ir bus pradėta vykdyti, dar nereiškia, kad greitai žymiai sumažės tų žmonių, kuriems plaučių vėžys nustatomas trečioje ar ketvirtoje stadijoje, skaičius.

Neturėti per didelio optimizmo šiuo klausimu ragina skaičiai.

VLK duomenimis, šiuo metu veikiančiose penkiose prevencinėse programose dalyvauja mažiau nei pusė turinčių tokią teisę Lietuvos gyventojų. Itin mažai jų šiose programose dalyvavo 2020 m. – pandeminiais metais, kai buvo taikoma daugiausia apribojimų norint patekti pas gydytojus, konsultuota daugiausia nuotoliniu būdu.

„Pernai gyventojų dalyvavimas ligų prevencijos programose pasivijo ikipandeminį lygį, tačiau tenka pripažinti, kad jis vis dar nėra pakankamas. Savo sveikatą pagal programas pasitikrina tik mažesnė dalis tai padaryti galinčių pacientų“, – teigė R.Zagrebajevas.

Medikai ir VLK atkreipia dėmesį: širdies ir kraujagyslių ligos ir daugelis vėžio rūšių gali būti išgydomos, jei jos anksti nustatomos ir veiksmingai gydomos, todėl ligų prevencija yra išties prasmingas būdas pasirūpinti savo sveikata. Deja, tokie medikų raginimai dažnai lieka neišgirsti.

Apibendrintais VLK duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje paprastai dalyvauja apie 44 proc. žmonių. Panaši tikslinės populiacijos dalis periodiškai dalyvauja ir vėžio prevencijos programose. Gimdos kaklelio ankstyvosios diagnostikos programa pasinaudoja 42 proc. tikslinės grupės moterų, pagal krūties vėžio programą tiriasi 43 proc., storosios žarnos vėžio programoje dalyvauja apie 44 proc. žmonių, o priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinėje programoje sudalyvauja vidutiniškai vos apie 20 proc. nustatytos amžiaus grupės vyrų.

Pasak R.Zagrebajevo, prevencinių programų žinomumas yra nemažas – aštuoni iš dešimties žmonių apie jas žino, tačiau, kaip rodo statistika, tik kas antras iš jų šiose programose dalyvauja. „Vis dėlto turėtų būti ir žmonių asmeninė iniciatyva. Reikia, kad žmonės paklaustų savęs: jeigu aš randu laiko nuvažiuoti ir nusifotografuoti prie žydinčių sakurų, tai gal galiu rasti laiko ir prevenciškai pasitikrinti? Dviračiai, kaip paraginti žmones dalyvauti šiose programose, jau išrasti – reikia tik važiuoti. Yra gydymo įstaigų, kurios maloniai nustebina. Dažniausiai tai būna kokios nors mažytės rajono įstaigos, kurios ir SMS žinutes tiems žmonėms, kuriems atėjo metas pasitikrinti, siunčia, ir registratorės paskambina telefonu ir apie tai primena. Juk kai gydytojas ar kitas žmogus baltu chalatu pasako: rekomenduoju pasitikrinti, tai žmogus ir nesvarsto, eiti ar ne – eina“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Plaučiuose nėra skausmo receptorių, todėl ankstyvose stadijose žmogus nieko blogo nejaučia.

Prevencinėms programoms vykdyti kasmet skiriama vis daugiau PSDF lėšų. Pavyzdžiui, 2020 m. buvo skirta 23,7 mln. eurų, o 2021 m. – 24,9 mln. eurų. 2022 m. iš PSDF biudžeto suplanuota skirti apie 30,8 mln. eurų, t. y. 24 proc. daugiau nei pernai. Pagal prevencines programas nepanaudotos lėšos patenka į kitų metų PSDF rezervą.

Kad taip neatsitiktų ir šiemet, VLK planuoja priemones, kaip pritraukti gyventojus dalyvauti minėtose programose. R.Zagrebajevas užsiminė, kad bus vykdomas komunikacinis projektas, pasitikrinti pagal prevencines programas gyventojai bus skatinami reklamomis per televiziją ir kitais būdais. „Bandysime išjudinti žmones“, – sakė VLK atstovas.

Įdomi matematika: nors minėtose prevencinėse programose dalyvauja tik apie 40 proc. galinčių tai padaryti žmonių, šioms programoms skirtų lėšų panaudojama apie 80 proc. Kaip taip atsitinka? Paaiškėjo, kad lėšų šioms programoms skiriama įvertinus realų žmonių, dalyvaujančių jose, skaičių ir PSDF galimybes, o ne tai, kiek turėtų dalyvauti. Taigi, jei po informacinių kampanijų žymiai daugiau žmonių ateis pasitikrinti pagal penkias minėtas prevencines programas, ar jų visų tyrimams atlikti nepritrūks lėšų? „Patikiname, kad, nepriklausomai nuo to, kiek sveikatos priežiūros paslaugų vykdant prevencines programas bus suteikta, už jas visas bus sumokėta PSDF lėšomis teisės aktų numatyta tvarka“, – tvirtino R.Zagrebajevas.

Didins PSD įmokas?

Seimo SRK pirmininkas konservatorius Antanas Matulas pripažįsta, kad, siekiant paskatinti žmones dalyvauti šiose programose, yra padaroma ne viskas. „Kaip tik šiandien šnekėjau su viena poliklinika. Klausiau, kodėl pas juos tiek mažai prevencinių programų įgyvendinama. Sako: žinote, sveikatos biuras nedirba. Paskambinu tos savivaldybės sveikatos biuro vadovei. Sako: mums poliklinika neduoda duomenų. Tai dabar, įgyvendinant reformą, bus sutartis ir tų įstaigų žmonės prievarta ar ne prievarta, bet bus susodinti spręsti problemų kartu. Tam, kad jie sėdėtų posėdyje ir girdėtų: prevencinės programos įgyvendinamos blogai ir būkite malonūs, pasistenkite pasiekti žmones per bendruomenes“, – Seimo SRK vykstant sveikatos reformos klausymams sakė A.Matulas.

Viešai jis yra išsakęs ir gana radikalių minčių, kaip paskatinti Lietuvos gyventojus dalyvauti prevencinėse programose. „Galbūt reikėtų pasirašyti kažkokį dokumentą, ką, pvz., jei valstybė draudžia žmogų, įsipareigoja žmogui ir ką žmogus turėtų įsipareigoti, kokias teises, pareigas turėti. Taip pat galvojame: galbūt reikėtų, jei žmogus kokius 10 metų nesitikrina sveikatos pagal prevencines programas, nors jam tai priklauso, diferencijuoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Jei diagnozuojama užleista liga, išlaidos siaubingai auga“, – LRT radijui sakė A.Matulas.

Edvardas Danila. / „Yra šalis“ nuotr.

Tačiau VLK atstovai teigia, kad toks teisinis reguliavimas, kai nedalyvaujantieji prevencinėse programose turėtų mokėti didesnes PSD įmokas, šiuo metu nėra numatytas.

A.Matulo išsakytą mintį kritikuoja ir Seimo opozicijos atstovas „valstietis“ Aurelijus Veryga.

„Nereikėtų užsižaisti ir rizikuoti tokiais dalykais kaip PSD įmokos diferencijavimas, nes kils klausimų, ar jas diferencijuoti tik tiems, kurie nedalyvauja patikros programose. Gal PSD mokestis turėtų būti didesnis ir tiems, kurie kitaip sveikatos nesaugo? Ne tik jos nesitikrina, bet ir rūko, ir geria per daug, ir dar kažką ne taip daro? Gal dar turintiems antsvorio reikėtų didinti PSD įmokas? Taip pasileistume į labai rizikingas lankas“, – pasak A.Verygos, reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip paskatinti žmones dalyvauti prevencinėse programose.

„Pasaulyje yra visokių modelių – reikia pasižiūrėti, paanalizuoti. Galbūt galima būtų skirti žmogui baudą, jei jam išsiunčiamas kvietimas tokioje programoje dalyvauti, bet jis nedalyvauja. Tai turėtų būti vienkartinis pakeliamas dalykas. Vis dėlto reikėtų pagalvoti apie tai, kad nedalyvauja programose galbūt žemesnį išsilavinimą, mažesnes pajamas gaunantys asmenys, ir PSD įmokos diferencijavimas galėtų paskatinti dar didesnius sveikatos netolygumus. Noras ir tikslas – geri, tačiau priemonė yra netikusi“, – savo poziciją išsakė A.Veryga.