Plaučių vėžys grasina ir moterims

Metai iš metų aukštas mirtingumo nuo plaučių vėžio rodiklis rodo, kad ši onkologinė liga nesitraukia, o ir profilaktika kol kas neveikia. Nustatoma itin mažai ankstyvos stadijos susirgimų, o apie vėžį sužinojus vėlai tikimybė pasveikti lieka nedidelė.

Miršta daug

Klaipėdos universitetinės ligoninės Pulmonologijos skyriaus vedėjas Arvydas Valavičius teigė, kad plaučių vėžys – klastinga ir gydymui sunkiai pasiduodanti liga.

„Statistiškai prostatos vėžys pasivijo plaučių. Taip nutiko tik dėl to, kad, norint pagerinti ligos diagnostiką, buvo įvestas nemokamas profilaktinis prostatos vėžio tyrimas. Pagerėjo diagnostika ir dėl masinio tyrimo sergančiųjų skaičius šovė į viršų“, – kalbėjo A.Valavičius.

Sergamumas plaučių vėžiu išliko stabiliai aukštas, o ankstyvos diagnostikos kol kas nėra. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad gyvenančių su šia klastinga liga ir apie ją nežinančių yra daugiau nei ligonių, kuriems liga jau diagnozuota.

„Tai – ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio problema. Kadangi ankstyvos diagnostikos nėra, plaučių vėžys nustatomas vėlyvos, trečios ar ketvirtos, stadijos, kai ligonio gydymas tampa ypač komplikuotas. Gydyti, žinoma, bandoma, tačiau efektyvumas gana mažas, todėl mirtingumo procentas labai aukštas“, – sakė medikas.

Daugėja moterų

Sergamumas plaučių vėžiu tradiciškai didesnis tarp vyrų, nes stiprioji lytis rūko daugiau. O rūkymas ir yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis. Daugiau nei 90 proc. vėžio atvejų nustatoma turintiems šį žalingą įprotį. Ne ką mažesnę įtaką daro ir pasyvus rūkymas.

Liga grėsmę kelia vyresniems žmonėms. Jaunimui plaučių vėžys nustatomas retai, o jo priežastys dažniausiai būna genetinės.

Įdomu tai, kad moterų, sergančių šia onkologine liga, taip pat daugėja. Tad plaučių vėžys jau nebėra tik vyrus persekiojanti rykštė.

„1960–1970 m. prasidėjus emancipacijai, moterys pradėjo gyventi labiau vyrišką gyvenimą, žinoma, ir rūkyti. Kadangi tradiciškai vėžys neatsiranda staiga, o pasireiškia po 10–15 metų rūkymo stažo, moterys dabar pradėjo jausti neigiamas žalingo įpročio pasekmes“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, prieš 20 metų moterų plaučių vėžys buvo retas atvejis, o dabar per mėnesį skyriuje diagnozuojami 2–3 nauji atvejai.

Antra svarbi plaučių vėžio priežastis yra genetinis paveldimumas. Jei šeimoje buvo užfiksuotas plaučių vėžys, tiek vyrams, tiek moterims galimybė susirgti šia onkologine liga padidėja.

Diagnozuoja vėlai

A.Valavičius teigė, kad dažnai žmogus aiškių simptomų nejaučia keletą metų.

Vėžys, ypač esantis plaučių periferijoje, gali nepasireikšti tol, kol neuždaro broncho. To pasekmė – kurio nors plaučio uždegimas. Daugiau vėžio atvejų nustatoma ir po virusinių infekcijų paūmėjimo, kai gripas pereina į plaučių uždegimą ir žmogus dėl šios priežasties pasidaro rentgeno nuotrauką.

Dažnai į medikus kreipiamasi jau pradėjus atsikosėti krauju.

„Į paprastą kosulį ar dusulį, ypač rūkaliai, nekreipia dėmesio, sakydami, kad jei jau turiu šį žalingą įprotį, šiek tiek pakosėti yra normalu. Dėl šios priežasties pavėluojama diagnozuoti ligą“, – aiškino medikas.

Dar viena priežastis, kodėl plaučių vėžio diagnostika yra vėlyva – plaučiai neturi nervinės sistemos ir jų neskauda.

Skausmai prasideda tada, kai auglys pasiekia nervą – paliečia pleurą, patenka į kaulus ar uždaro kurį nors organą.

A.Valavičius akcentavo, kad rūkantieji ir turintieji giminaičių, kurie sirgo plaučių vėžiu, kartą per metus turi apsilankyti pas specialistus.

Pastebėjus kraują kosėjant būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.

Dažnai nepastebi

„Gaila, bet plaučių vėžio diagnostiką apsunkina faktas, jog dažnai rentgenogramoje mažų darinių nematyti. Plaučių periferijoje juos užstoja kaulai arba plaučių audinys. Jei auglys bronchuose, jis apskritai nepastebimas, nes bronchuose jis įauga į plaučių audinį. Periferijoje dariniai pradeda matytis, kai padidėja iki 2–3 cm“, – kalbėjo A.Valavičius.

Diagnozuojant plaučių vėžį pagrindinis radiologinis metodas išlieka krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, kuri dažniausiai skiriama periferiniams plaučių navikams nustatyti.

Taip pat atliekama bronchoskopija, kai pro nosį į kvėpavimo takus įleidus vamzdelio formos prietaisą, turintį optinę sistemą ir šviesos šaltinį, apžiūrimi kvėpavimo takai (trachėja ir bronchai).

Abiem atvejais tyrimai kainuoja nemažus pinigus. Bronchoskopijai atlikti reikia ir specialistų pagalbos. A.Valavičius pripažįsta, kad ne kiekvienas sau gali leisti brangias procedūras.

„Tačiau, manau, kad geriau investuoti pinigus į profilaktinį patikrinimą, nei vėliau sulaukti skaudžių pasekmių, ypač jei esate rūkalius ar turintis giminių, sergančių plaučių vėžiu“, – tirtis ragino medikas.

Svarbi stadija

Plaučių vėžio gydymas yra specifinis. Pagal nustatytą ligos tipą po medikų konsiliumo gali būti skiriamas operacinis, spindulinis ar chemoterapinis gydymas.

Be specifinio gydymo, ne ką mažiau svarbus ir palaikomasis gydymas. Prieš kelerius metus atlikti tyrimai įrodė, kad tinkama mityba, gera socialinė aplinka ir kiti veiksniai gali pailginti plaučių vėžiu sergančio žmogaus gyvenimo trukmę. Nustatyta, kad gyvenimo trukmė gali būti panaši, kaip ir taikant specifinį gydymą.

Šansai ligoniui pasveikti priklauso nuo nustatytos stadijos.

Nustačius pirmą ligos stadiją, 5 metus išgyvena 75 proc. žmonių, antrą stadiją – 50 proc., trečią – 35 proc., o ketvirtą – mažiau nei 5 proc. sergančiųjų.

„Vienos rūšies vėžys, patvirtintas genetiškai, jau pasiduoda gydymui. Tai suteikia vilties, kad ateityje ir kitoms plaučių vėžio rūšims bus pritaikytas specifinis gydymas“, – kalbėjo A.Valavičius.

Skaičius nesvarbu

Gydytojas pulmonologas tikino, kad surūkomų cigarečių skaičius nėra pagrindinis rodiklis, lemiantis susirgimą.

„Niekas nežino, kaip genetiškai užprogramuotas mūsų organizmas. Vienas, surūkydamas po du pakelius per dieną, gali likti sveikas, o kitam užteks ir kelių cigarečių per dieną. Vėžio atsiradimas nepriklauso nuo cigarečių kiekio“, – teigė A.Valavičius.

Pasak jo, egzistuoja ir dar vienas mitas – lengvesnės cigaretės.

„Išaiškėjo, kad sergamumo plaučių vėžiu toks žymėjimas nesumažino, o tik pakeitė žmonių požiūrį. Tiesiog daugiau vėžio atvejų diagnozuojama ne plaučių centre, o periferijoje. Norėdamas pajausti skonį, žmogus cigaretės dūmus įtraukia giliau. Dūmai į organizmą patenka tokiais pat kiekiais. Raminti save, jog rūkau lengvesnes cigaretes, todėl nieko nenutiks, nelogiška. Tokia pati taisyklė galioja ir kalbant apie jų kiekį. Niekas nežino, kiek jų skirta kiekvienam“, – sakė pašnekovas.

Medikas akcentavo, kad efektyviausia plaučių vėžio profilaktika – nerūkymas ir rūkymo netoleravimas namuose ar darbe.

„Rūkymas apskritai dabar nemadingas ir laikomas nekultūringumo požymiu. Rūkyti žinant galimas pasekmes prilygsta savižudybei“, – įsitikinęs A.Valavičius.